Vaikų kūrybiškumas prasideda daug anksčiau nei pirmas piešinys ant popieriaus. Jis atsiranda tada, kai vaikas bando, klysta, stato, griauna ir pats ieško atsakymo. Pedagogai vis dažniau pastebi, kad vaikams daug svarbiau turėti laisvę kurti nei gauti tikslų nurodymą, ką daryti.
Dar prieš keletą metų daugelyje grupių dominavo standartinės užduotys. Visi piešdavo tą pačią saulę, klijuodavo vienodas aplikacijas ar spalvindavo pagal pavyzdį. Dabar požiūris keičiasi. Auklėtojai vis dažniau leidžia vaikams patiems spręsti, kaip atrodys jų darbas. Ir rezultatai stebina.
Vaikams reikia priemonių, kurios leidžia eksperimentuoti
Pedagogai sako, kad kūrybiškumas labai greitai užgęsta tada, kai vaikas bijo suklysti. Dėl to ugdymo veiklose vis daugiau vietos paliekama savarankiškumui. Vaikas gali pats pasirinkti spalvas, formas ar net pačią veiklos eigą.
Viename Vilniaus darželyje auklėtojos nusprendė pakeisti įprastas dailės užduotis. Vietoje aiškių instrukcijų vaikams buvo duotos skirtingos medžiagos ir pasiūlyta sukurti „ką tik nori“. Iš pradžių dalis vaikų sutriko, tačiau po kelių minučių grupėje prasidėjo tikras kūrybos chaosas. Vieni statė miestus iš kartono, kiti kūrė gyvūnus iš audinių skiaučių, treti piešė istorijas ant grindų.
Pedagogės pripažino, kad tokiose veiklose vaikai atsiskleidžia daug labiau.
Daugiausia naudos duoda paprastos priemonės
Keista, tačiau kūrybiškumą dažnai labiausiai skatina ne brangūs žaislai, o paprastos priemonės. Vaikai daug aktyviau įsitraukia tada, kai gali sugalvoti savo naudojimo būdą.
Todėl lavinamosios priemonės darželiams dabar pasirenkamos atsakingiau. Vertinama ne tik išvaizda, o tai, kiek skirtingų veiklų galima sukurti su viena priemone.
Pedagogai dažniausiai renkasi:
- medinius konstruktorius
- magnetines detales
- sensorines formas
- kūrybinius rinkinius
- dėliones
- smulkiosios motorikos žaidimus
- vaidmenų žaidimų priemones
Tokios veiklos vaikams leidžia kurti savas taisykles. Ir būtent tada pradeda dirbti vaizduotė.
Kūrybiškumas stipriai susijęs su emocijomis
Auklėtojai pastebi vieną labai aiškų dalyką — kūrybiškiausi vaikai dažniausiai jaučiasi saugiai. Kai nėra baimės būti sukritikuotam, vaikas daug drąsiau siūlo idėjas, kalba, rodo savo darbus.
Dėl šios priežasties grupėse daug dėmesio skiriama emocinei atmosferai. Kai kurie pedagogai net sumažina veiklų tempą, kad vaikai turėtų daugiau laiko įsijausti į užduotis.
Vienos Kauno ugdymo įstaigos specialistė pasakojo, kad po grupės aplinkos pakeitimų vaikai pradėjo daugiau bendrauti tarpusavyje. Atsirado daugiau bendrų kūrybinių veiklų, mažiau konfliktų dėl taisyklių ar rezultatų.
Kartais užtenka tiesiog leisti vaikui kurti savaip.
Per daug ekranų pradeda slopinti fantaziją
Pedagogai vis dažniau kalba apie dar vieną problemą. Vaikai pripranta prie greito vaizdo ir nuolatinės stimuliacijos. Dėl to jiems tampa sunkiau ilgiau išbūti kūrybinėje veikloje.
Kai kurie auklėtojai sako atvirai — vaikas, kuris daug laiko praleidžia prie ekranų, dažniau laukia paruošto atsakymo. Jam sunkiau pačiam sugalvoti istoriją ar veiklos eigą.
Todėl grupėse atsiranda daugiau veiklų, kurios grąžina vaiką prie realaus patyrimo. Lipdymas, konstravimas, piešimas rankomis ar sensoriniai žaidimai daug geriau aktyvina vaizduotę nei greitai besikeičiantis ekranas.
Kūrybiškumas vaikams praverčia daug labiau nei atrodo
Dalis tėvų kūrybines veiklas vis dar vertina kaip paprastą pramogą. Pedagogai į tai žiūri kitaip. Vaikas, kuris geba kurti, lengviau sprendžia problemas, drąsiau bendrauja ir geriau prisitaiko naujose situacijose.
Todėl lavinamosios priemonės darželiams dabar tampa svarbia ugdymo dalimi. Jos padeda vaikams ne tiesiog atlikti užduotį, o mąstyti savarankiškai.
Ir dažnai būtent tos paprastos veiklos, kurios suaugusiam atrodo nereikšmingos, vaikui palieka stipriausią įspūdį.
