Dažnas klausimas: kaip tampama fotografu? Atsakymas retai būna toks, kokio tikimasi. Nėra vieno privalomo egzamino, vienos mokyklos ar vieno kelio. Yra mokymasis, kuris vyksta ir klasėje, ir gatvėje, ir namuose, kai peržiūrinėjate savo kadrus ir suprantate, kad dauguma jų netinka. Žemiau – realistiškas metų planas, kaip galėtų atrodyti pirmieji žingsniai nuo smalsaus mėgėjo iki žmogaus, kuris suvokia, ką daro.
Pirmas ketvirtis: pamatai
Sausis. Šviesa. Prieš liečiant pažangesnius nustatymus, verta mokytis matyti šviesą. Kiekvieną dieną, vienoje vietoje, tuo pačiu laiku nufotografuokite tą patį objektą. Po savaitės pamatysite, kaip keičiasi šešėliai, spalva ir kontrastas. Tai paprasčiausias pratimas, bet jis iš esmės pakeičia požiūrį.
Vasaris. Ekspozicija. Dabar laikas perprasti diafragmą, užrakto greitį ir jautrumą. Perjunkite kamerą į rankinį režimą ir vieną savaitę fotografuokite tik šiuo režimu, net jei rezultatai bus prasti. Rašykitės pastabas: koks nustatymas davė kokį rezultatą. Po kelių savaičių pradėsite nuspėti vaizdą dar prieš paspausdami mygtuką.
Kovas. Kompozicija. Studijuokite kitų darbus. Ne tam, kad kopijuotumėte, o kad suprastumėte, kodėl kadras veikia. Parinkite dešimt mėgstamiausių nuotraukų ir pabandykite paaiškinti, kas jose svarbu: linijos, rėmai, kontrastai, tuštumos. Po to pabandykite išsikelti sau užduotis: nufotografuoti objektą iš penkių skirtingų kampų.
Antras ketvirtis: praktika
Balandis. Žmonės. Portretai sudėtingiausi, nes čia svarbu ne tik technika, bet ir bendravimas. Paprašykite draugų ar šeimos nuolatinių „modelių” ir praktikuokitės. Klauskite jų, kaip jautėsi, kas buvo nepatogu. Šie pokalbiai ugdo gebėjimą vesti sesiją.
Gegužė. Judėjimas. Eikite į gatvę ar renginį ir bandykite fotografuoti tai, kas nestovi vietoje. Čia mokomasi laiko, reakcijos ir kantrybės. Daugelis kadrų bus prarasti, tai normalu, nes net patyrę specialistai išmeta didžiąją dalį savo medžiagos.
Birželis. Rinkimasis. Peržiūrėkite savo pirmų penkių mėnesių darbus ir atsirinkite geriausius dvidešimt. Tada pasakykite sau, ką juos vienija. Tai pirmasis žingsnis link savo braižo. Kai kam tai pavyksta anksti, kitam prireikia metų, ir tai nėra lenktynės.
Trečias ketvirtis: gilėjimas
Liepa. Apdorojimas. Išmokite dirbti su RAW formatu ir atrinkimo programine įranga. Svarbiausia ne tai, kad padarytumėte „dramatiškiausią” vaizdą, o kad išlaikytumėte nuoseklumą. Stebėkite, kaip keičiasi spalvų balansas, ir išmokite atpažinti, kada apdorojimas pernelyg stiprus.
Rugpjūtis. Sudėtinga šviesa. Fotografuokite vidurdienį, vakare, patalpose, lauke. Išmokite naudotis blykste ir atšvaitais. Čia pradedama suprasti, kad profesionalas nuo mėgėjo skiriasi ne įranga, o gebėjimu išspręsti situaciją, kai sąlygos nepalankios.
Rugsėjis. Mentorius. Raskite žmogų, kuris dirba šioje srityje, ir paprašykite peržiūrėti jūsų darbus. Daugelis profesionalų mielai pasidalina patarimais, ypač jei matote, kad esate pasiruošę klausytis. Kartais pakanka vieno pokalbio, kad suprastumėte, kuria kryptimi eiti.
Ketvirtas ketvirtis: link darbo
Spalis. Pirmasis užsakymas. Pasiūlykite nufotografuoti kažką nedidelio: draugo gimtadienį, mažo verslo produktus, šeimos šventę. Svarbu išmokti kalbėtis su užsakovu, planuoti laiką, laikytis terminų. Šie įgūdžiai tokie pat svarbūs kaip technika.
Lapkritis. Verslo pusė. Susipažinkite su sutartimis, autorių teisėmis, mokesčiais, kainodara. Daugelis gabių fotografų žlunga ne dėl nuotraukų, o dėl to, kad nemoka tvarkyti verslo. Pasidomėkite, kaip veikia individuali veikla, kokias teises galite perduoti klientams ir kaip saugoti failus.
Gruodis. Pasitikrinimas. Peržiūrėkite praėjusius metus. Kuo skiriasi pirmieji kadrai nuo paskutinių? Kas jums patinka, o kas ne? Kurią sritį norite gilinti: portretus, renginius, produktus, gamtą? Atsakymai nulems kitų metų planą.
Klaidos, kurios padeda mokytis
Pirmieji metai kupini „nesėkmingų” kadrų, ir tai gerai. Neryškios nuotraukos moko fokusavimo, per tamsios – ekspozicijos, nuobodžios – kompozicijos. Svarbu ne vengti klaidų, o jas analizuoti. Pasirinkite dešimt prasčiausių nuotraukų ir paklauskite: kas čia nepavyko? Kas pasikeistų, jei fotografuočiau iš kito kampo, kitu laiku, kitu nustatymu? Tokia analizė dažnai duoda daugiau nei dešimtys vadovėlių.
Kitas naudingas įprotis – vesti nuotraukų dienoraštį. Ne tik kadrų rinkinį, bet ir trumpus užrašus: kur buvote, kas patiko, kas nepavyko, ką išbandysite kitą kartą. Po metų tai tampa vertingu savo augimo žemėlapiu.
Bendruomenė ir kritika
Mokytis lengviau, kai šalia yra kiti. Fotografijos klubai, dirbtuvės, nuotraukų peržiūros vakarai suteikia galimybę išgirsti nuomonę iš šalies. Kritiką verta priimti kaip dovaną, bet atsirinkti: ne kiekvienas patarimas tinka jūsų stiliui. Vertinkite tuos, kurie paaiškina, kodėl kažkas neveikia, o ne tiesiog sako „nepatinka”. Geras kritikas padeda pamatyti tai, ko jūs savo darbe nematote.
Ar reikia formalaus išsilavinimo
Lietuvoje fotografijos galima mokytis menų mokyklose, kolegijose, universitetuose, o taip pat kursuose ir dirbtuvėse. Formalios studijos suteikia struktūrą, istorijos ir teorijos žinių, bendraminčių ratą. Savarankiškas mokymasis suteikia lankstumą ir leidžia mokytis konkrečių dalykų, kurių jums reikia. Daugelis geriausių specialistų derina abu: formalų pagrindą papildo praktika ir nuolatiniu eksperimentavimu.
Patyrę fotografai dažnai sako, kad mokymasis niekada nesibaigia. Net po dešimties metų šioje srityje atsiranda naujų technologijų, naujų stilių ir naujų iššūkių. Todėl verta ne tik baigti metų planą, bet ir išlaikyti smalsumą.
Kiek tai kainuoja ir kiek laiko užtrunka
Pradžiai nereikia daug. Paprasta kamera su vienu universaliu objektyvu, atminties kortelės, kompiuteris su apdorojimo programa ir keli mokomieji ištekliai. Tai gali kainuoti kelis šimtus eurų, o naudota įranga dar mažiau. Brangesnė įranga ateina vėliau, kai suprantate, ko trūksta. Laiko atžvilgiu realistiška tikėtis, kad per pirmuosius metus pasieksite patikimą bazinį lygį, o dar po dvejų ar trejų – savitą braižą. Profesionalus pragyvenimas iš fotografijos dažniausiai prasideda dar vėliau, nes reikia ir klientų, ir verslo įgūdžių.
Svarbiausia – reguliarumas. Geriau fotografuoti po pusvalandį kasdien nei vieną kartą per mėnesį visą dieną. Smegenys įsisavina įgūdžius per pasikartojimą, todėl net trumpi, bet nuoseklūs užsiėmimai duoda daugiau naudos.
Ko pradedantieji dažniausiai nežino
Pirma, dauguma darbo vyksta ne fotografuojant. Tai bendravimas, planavimas, atranka, apdorojimas, sąskaitų rašymas. Antra, įranga svarbi, bet mažiau, nei atrodo. Trečia, kantrybė pasiteisina: pirmieji metai dažnai atrodo lėti, bet pamažu viskas susideda į visumą.
Šaltinis: patirtis mokant ir dirbant fotografijoje – fotografas Vilniuje.
