Jūs suplanuojate gamybą, suderinate terminus su klientu, užsakote transportą. Viskas atrodo kontroliuojama. O tada – skambutis, kad krovinys vėluos. Kartais dieną, kartais dvi.
Vėlavimai logistikoje neišvengiami. Tačiau dauguma jų atsiranda ne dėl avarijų ar stichinių nelaimių, o dėl sistemingų problemų, kurias galima numatyti ir sumažinti.
Problema nr. 1: nerealūs terminai nuo pat pradžių
Klientas nori greičiau, pardavėjas pažada greičiau, vežėjas sutinka, nes nenori prarasti užsakymo. Rezultatas – terminas, kuris įmanomas tik idealiu scenarijumi.
O idealus scenarijus retai įvyksta. Pakrovimas užtrunka ilgiau, sieną kerta daugiau vilkikų nei įprastai, kelyje – avarija ir spūstis.
Realus planavimas turėtų įskaičiuoti atsargą. Jei maršrutas teoriškai įmanomas per 20 valandų, planuokite 24. Tai ne pesimizmas, o profesionalumas.
Problema nr. 2: dokumentų klaidos
Krovinio aprašyme nurodyta viena, pakuotėje užrašyta kita. Svorio deklaracija neatitinka realybės. Trūksta prievolės muitinei dokumento.
Kiekviena tokia klaida – tai sustojimas pasienyje, aiškinimasis su pareigūnais, prarastas laikas. Kartais – baudos ir papildomos procedūros.
Profesionalus krovinių gabenimas prasideda nuo dokumentų tikrinimo, ne nuo pakrovimo. Patyrę logistai žino, ko ieškoti, ir aptinka problemas dar prieš joms tampant vėlavimais.
Problema nr. 3: pakrovimo chaosas
Sutarta pakrovimo laikas 8:00. Vairuotojas atvyksta, o sandėlyje – eilė. Prieš jį dar du vilkikai, pakrovimas vėluoja tris valandas.
Arba dar blogiau: krovinys neparuoštas. Prekės nesupakuotos, paletės nežymėtos, niekas tiksliai nežino, kur kas yra.
Šios trys valandos – tai trys valandos, kurių vairuotojas neturės kelyje. Jei reikia pasiekti tikslą iki tam tikros valandos – matematiką nesunkiai apskaičiuosite patys.
Problema nr. 4: netinkama transporto priemonė
Krovinys 2,5 metro aukščio, o užsakytas standartinis vilkikas su 2,4 metro pakrovimo aukščiu. Atvykus paaiškėja, kad niekas netelpa.
Arba krovinys temperatūrai jautrus, bet užsakytas paprastas tentinis vilkikas. Arba krovinys sunkesnis nei deklaruota, ir mašina negali teisėtai jo gabenti.
Kiekvienas toks neatitikimas – tai atšauktas pakrovimas, naujos transporto priemonės paieška, prarastos dienos.
Problema nr. 5: komunikacijos spragos
Siuntėjas nesulaukia informacijos ir nežino, kur krovinys. Gavėjas nežino, kada tikėtis pristatymo. Vairuotojas negali susisiekti su kontaktiniu asmeniu pristatymo vietoje.
Šiuolaikinėse sistemose tokių problemų neturėtų būti. Tačiau dalis vežėjų vis dar dirba „senamadiškai” – informacija keliauja per kelis tarpininkus, vėluoja arba iškraipoma.
Kaip sumažinti vėlavimų riziką
Pirma – realistiškai planuokite terminus ir palikite atsargą.
Antra – kruopščiai ruoškite dokumentus ir krovinį pakrovimui. Kiekviena minutė, sutaupyta sandėlyje – tai minutė, kurią vairuotojas turi kelyje.
Trečia – tiksliai specifikuokite krovinio parametrus: svorį, matmenis, specialius reikalavimus.
Ketvirta – rinkitės partnerius, kurie komunikuoja proaktyviai. Pranešimas apie galimą vėlavimą likus kelioms valandoms – tai galimybė prisitaikyti. Pranešimas post factum – tik konstatavimas.
Vietoje pabaigos
Vėlavimai niekada neišnyks visiškai – per daug kintamųjų, per daug nepriklausomų veiksnių. Tačiau sisteminis požiūris į planavimą ir komunikaciją gali sumažinti jų dažnį nuo problemos iki retos išimties.
O tai jau esminis skirtumas jūsų verslo patikimumui.
