Yra toks „remonto garsas“, kurio nepamiršti. Dulkių siurblys ryte, gręžimas per pietus, maišų čežėjimas vakare. Iš pradžių dar juokinga, net smalsu. Po mėnesio jau norisi išvažiuoti bet kur, kad tik nereikėtų uostyti dažų ir ieškoti kojinių tarp dėžių. Ir tada atsiranda ta mintis: „kaip žmonės išvis išgyvena statybose pusę metų?“

Gera naujiena tokia: dažnai pusės metų nereikia. Bloga naujiena tokia: namų apdailos darbai patys nesusitvarko. Juos reikia susidėlioti iš anksto, kaip kelionę, kur bilietai nupirkti, o lagaminas sukrautas dar prieš išvažiuojant.

Pirmas sprendimas, kuris sutaupo nervus dar nepradėjus

Didžiausi vėlavimai gimsta tada, kai sprendimai priimami jau vykstant darbams. Atrodo nekaltai: „pasirinksim plyteles vėliau“, „rozetes nuspręsim, kai pamatysim“, „duris išsirinksim po dažymo“. Ir prasideda laukimas. Vienas meistras negali tęsti, kol kitas nebaigė. Tu pradedi derinti laikus, o gyvenimas tuo metu vyksta tarp dulkių.

Prieš startą verta turėti aiškius atsakymus bent į tris dalykus: ką nori matyti, kiek gali leisti, kada nori įsikelti. Skamba paprastai, bet būtent šitie trys atsakymai dažniausiai išgelbsti nuo „ai, padarysim paskui“.

Susikurk „vieno lapo planą“, kurį suprastų ir draugas

Kai žmonės planuoja remontą, jie dažnai prisirašo šimtus smulkmenų. Ir tada paskęsta. Daug geriau veikia vieno lapo planas, kuriame aišku, kas vyksta pirmiausia, kas po to, kas užbaigia.

Aš mėgstu tokį planą rašyti paprastais žodžiais, be jokios mistikos. Tai tavo kontrolės jausmas. Kai turi vieną lapą, tu matai, ar darbai juda, ar stovi.

Nešvara turi savo laiką, o grožis turi savo laiką

Čia yra viena taisyklė, kuri beveik visada veikia. Pirma darai tai, kas kelia dulkes, triukšmą ir chaosą. Tik po to darai tai, ką norisi saugoti.

Kai žmonės supainioja eiliškumą, atsiranda keistas dalykas: gražiai nudažytos sienos, kurios po savaitės vėl taisomos. Naujos grindys, kurios tampa darbo stalu. Ir tada prasideda tas tylus pyktis, kai supranti, kad pats už tai sumokėjai.

Medžiagos ir pasirinkimai turi atvažiuoti anksčiau už meistrus

Čia dažna vieta, kur viskas „užsikerta“. Žmogus susitaria su meistrais, o po to pradeda rinktis medžiagas. O medžiagos turi savo terminus, pristatymus, išpardavimus, prekių nebuvimą.

Jei nori, kad namų apdailos darbai judėtų, medžiagos turi būti arba nupirktos, arba bent jau išsirinktos su aiškiu užsakymo laiku. Kai medžiagų nėra, meistrai dingsta į kitus objektus, o tu lieki laukti. Ir tada jau ne tu valdai procesą, o procesas valdo tave.

Vienas žmogus turi „laikyti vairą“, kitaip vairas lakstys po rankas

Net jei turi gerus meistrus, kažkas vis tiek turi sužiūrėti bendrą vaizdą. Jei to nėra, kiekvienas mato tik savo darbą. O užsakovas galiausiai tampa tuo, kuris sprendžia viską, nors nenorėjo.

Tas „vairą laikantis“ žmogus gali būti tu, gali būti artimas žmogus, gali būti rangovas, bet jis turi būti vienas. Kai vairą laiko keli žmonės, prasideda painiava. Vienas sutaria vienaip, kitas kitaip, o trečias ateina ir sako „aš taip nedarysiu“.

Įsikėlimas neįvyksta tada, kai „viskas idealu“

Čia labai žmogiška klaida. Žmonės laukia tobulo finišo. O tada gyvena statybose ilgiau nei reikia, nes „dar trūksta kelių smulkmenų“.

Realybėje įsikelti galima tada, kai namai saugūs, švarūs ir funkcionuoja pagrindiniai dalykai. Kai turi vonią, turi virtuvės bazę, turi kur miegoti, ir grindys nebe statybų aikštelė. Smulkmenos gali ateiti vėliau, jei jos netrukdo gyventi. Kai kurie dalykai net geriau pasidaro vėliau, kai jau supranti, kaip gyveni namuose.

Kaip susikurti pagreitį, kad darbai nesustotų viduryje

Kai pradedi, labai svarbu neprarasti tempo. Tempo praradimas dažniausiai įvyksta dėl laukimo, dėl sprendimų atidėliojimo, dėl per daug paraleliai daromų dalykų.

Jei nori paprasto rėmo, pagal kurį daug kam pavyksta išvengti „šešių mėnesių“, laikykis tokios logikos:

• susitark dėl darbų eigos ir terminų dar prieš pirmą dieną
• susirink pasirinkimus ir užsakymus anksčiau, nei jų prireiks
• nebandyk visko daryti vienu metu, geriau nuosekliai

Ir dar vienas dalykas, kurį pasakysiu kaip žmogus žmogui: turėk savaitę „rezervo“ galvoje. Statybose visko būna. Kai turi rezervą, mažiau pyksti, kai kažkas nuslysta.

Tikslas nėra gyventi kaip kataloge nuo pirmos dienos. Tikslas yra įsikelti be nuolatinio dulkių kvapo ir be jausmo, kad tavo namai tapo amžinu projektu.