Po geros treniruotės būna dvi rūšys žmonių. Vieni iškart ieško vandens, lyg tai būtų vienintelis teisingas atsakymas. Kiti traukia spalvotą buteliuką ir sako: „čia jau rimčiau“. Ir abiem atvejais yra logikos, tik ji priklauso nuo vieno dalyko: ką jūs realiai ką tik padarėt savo kūnui.
Aš pats tą supratau ne per teoriją, o per keistą dieną sporto salėje. Po intensyvaus krūvio atsistojau, viskas lyg gerai, ir staiga pajutau, kad galva tuoj nuplauks. Vandens gurkšnis padėjo, bet tas jausmas, kad kūnas lyg išsikrovęs, dar laikėsi. Tada pirmą kartą rimtai susimąsčiau, ar vanduo visada užtenka.
Kodėl po intensyvios treniruotės norisi gerti taip, lyg būtų dykuma
Kai prakaituojat, jūs prarandat skysčius. Skamba nuobodžiai, bet čia yra esminė vieta. Skysčiai išeina kartu su mineralais, kurių net nematot. Ir jeigu treniruotė buvo trumpa, rami, be didelio prakaito, dažnai užtenka paprasto vandens ir normalaus maisto vėliau.
Bet jei treniruotė buvo tokia, kur marškinėliai šlapi, pulsas aukštas, o paskutinės minutės atrodė kaip derybos su savim, tada kūnas dažnai nori daugiau nei vien tik vandens. Ne dėl mados. Dėl balanso.
Kada vanduo yra geriausias pasirinkimas, be jokių diskusijų
Vanduo laimi daugelyje situacijų, ir čia nereikia gudrauti. Jeigu jūsų treniruotė truko iki valandos, nebuvo karščio, nebuvo ilgo bėgimo ar „HIIT“ maratono, vanduo dažniausiai padaro savo darbą.
Vanduo tinka, kai:
- treniruotė buvo vidutinio intensyvumo
- prakaitavimas nebuvo didelis
- po sporto greitai valgot normalų maistą
- nesijaučiat „išsunkti“, tik maloniai pavargę
Tokiais atvejais izotoninis dažnai būna tiesiog papildomos kalorijos ir saldumas, kurio nereikia. Ir tada žmogus stebisi, kodėl „nekrenta svoris“, nors sportuoja.
Kada praverčia izotoniniai gėrimai ir kodėl tai nėra tik sportininkų žaislas
Yra momentas, kai vanduo tampa per „plonas“ sprendimas. Jūs geriat, bet burna vis tiek sausa. Jūs geriat, bet jėgų grįžta lėtai. Čia dažniausiai kalba eina apie ilgesnį krūvį, stiprų prakaitavimą, karštą aplinką arba treniruotę, kur daug bėgiojimo, šuolių, tempo.
Izotoniniai gėrimai dažniausiai kuriami tam, kad padėtų atstatyti skysčius ir elektrolitus, o kartu duotų šiek tiek angliavandenių. Tie angliavandeniai kartais skamba kaip blogis, bet po ilgo krūvio jie gali būti kaip greitesnis grįžimas į normalų režimą. Ypač jei po sporto dar laukia kelias namo, darbas, vaikai, gyvenimas.
Jeigu iš karto norisi praktikos, izotoninis dažniau praverčia, kai:
- treniruotė truko ilgiau nei valandą
- prakaitas bėgo rimtai, o ne simboliškai
- sportavot karštyje arba labai šiltoj salėj
- po sporto jaučiat silpnumą, galvos lengvumą, „tuštumą“
Ir čia svarbu: ne kiekvieną kartą. O tada, kai kūnas rodo, kad jam reikia papildomo grįžimo.
Paprastas testas: ką rodo savijauta po 20 minučių
Vienas dalykas, kurį siūlau žmonėms, yra labai žmogiškas. Po treniruotės išgerkit vandens, pabūkit 15–20 minučių, pažiūrėkit, kaip jaučiatės. Jei atsigaunat, viskas gerai, neieškokit problemos.
Jeigu po 20 minučių vis dar jaučiat:
- „minkštas kojas“
- drebulį arba keistą silpnumą
- sunkų atsistatymą, lyg kūnas vėluotų
- galvos svaigimą, ypač atsistojus
tada kitą kartą verta išbandyti izotoninį, arba bent jau pasirūpinti, kad po sporto būtų ir skysčiai, ir kažkas su mineralais bei angliavandeniais per maistą.
Ką žmonės dažnai supainioja parduotuvėje
Ne visi gėrimai su sporto etikete yra tas pats. Vieni yra labiau saldūs gaivieji, kiti labiau panašūs į tikrą izotoninį. Ir čia dažnai išlenda klaida: žmogus nusiperka kažką, kas tiesiog skanu, ir galvoja, kad tai padeda atsistatyti.
Jei jums rūpi svoris ar cukraus kiekis, verta žvilgtelėti į sudėtį. Nes kartais „sportinis“ gėrimas po treniruotės tampa tiesiog papildomu desertu skystu pavidalu.
Geriausias pasirinkimas yra tas, kuris tinka jūsų kūnui, o ne trendui
Jeigu norisi labai paprasto atsakymo: vanduo yra bazė, jis visada gerai. Bet po intensyvaus krūvio, kai prakaitavimas didelis ir atsistatymas lėtas, izotoniniai gėrimai gali padėti grįžti į normalų režimą greičiau. Ne kaip stebuklas, o kaip praktiška pagalba.
Ir dar vienas dalykas, kurį dažnai pamirštam. Kartais geriausias „gėrimas po sporto“ yra ne buteliukas, o normalus maistas, druska, vanduo ir poilsis. Kūnas labai mėgsta paprastumą. Tik reikia jį išgirsti, nors kartais jis kalba tyliai.
