Yra vienas momentas, kai tėvai pradeda dvejoti labiausiai. Vaikas jau nebe mažylis, senasis dviratis atrodo per mažas, bet didesnis modelis dar kelia abejonių. Ir tada atsiranda tas klausimas, kurį sau užduoda beveik visi: ar jau metas pirkti 20 colių dviratį, ar dar luktelėti.
Čia klaida dažniausiai slypi labai paprastoje vietoje. Tėvai renkasi pagal nuojautą, pagal amžių arba pagal tai, kas atrodo „su atsarga“. O vaikas po to arba sunkiai mina, arba jaučiasi suspaustas, lyg važiuotų per mažu dviračiu. Dėl to 20 colių dviratis vaikui turi būti parinktas ne tada, kai taip norisi tėvams, o tada, kai tam tikrai pasiruošęs pats vaikas.
Kodėl šis dydis kelia tiek daug klausimų
Su mažesniais dviračiais viskas atrodo paprasčiau. Kai vaikas dar tik mokosi, tėvai labiau žiūri į saugumą ir pirmus bandymus. Kai jau ateina laikas didesniam modeliui, lūkesčių daugiau. Norisi, kad vaikas važiuotų ilgiau, greičiau, drąsiau. Ir čia 20 colių dviratis vaikui tampa tokiu pereinamu tašku.
Būtent šiame etape vaikai labai skiriasi. Vienas jau tvirtai suka posūkius, stabdo ramiai, pats nori važiuoti toliau nuo namų. Kitas dar mėgsta lėtesnį tempą, jam reikia daugiau laiko. Todėl tas pats dydis vienam vaikui gali būti idealus, o kitam dar per ankstyvas.
Kada 20 colių dviratis vaikui jau tikrai tinka
Vien amžiaus čia neužtenka. Kur kas daugiau pasako vaiko ūgis, kojų ilgis, laikysena ir drąsa važiuojant. Jei vaikas ant dviračio sėdi įsitempęs, bijo sustoti, krypsta į šoną, tikėtina, kad dar skubate. Jei sėdi tvirtai, juda laisviau, bando pats kontroliuoti važiavimą, ženklas visai kitas.
Dažniausiai tinkamą momentą išduoda keli dalykai:
- vaikas jau išaugo senesnį dviratį ir mina susispaudęs
- keliai važiuojant kyla per aukštai
- norisi važiuoti ilgiau nei anksčiau
- vaikas gerai jaučiasi be papildomos pagalbos
- sustojimai ir pajudėjimas nebekelia streso
Jei matai bent kelis iš šių ženklų, didelė tikimybė, kad 20 colių dviratis vaikui jau bus logiškas žingsnis.
Kas nutinka, kai perkama per anksti
Per didelis dviratis beveik visada atima pasitikėjimą. Vaikas turi labiau stengtis, sunkiau valdo vairą, ne taip laisvai nulipa ar atsistoja. Iš šono gali atrodyti, kad „pripras“, bet dažnai nutinka priešingai. Vaikas pradeda vengti važiuoti.
Ir tai labai gaila, nes problema ne vaiko noras. Problema tas jausmas, kad dviratis jo neklauso. Toks pirkinys greitai tampa daiktu, kuris stovi rūsyje arba garaže, nors buvo pirktas su dideliu entuziazmu.
Dažniausi ženklai, kad dviratis nupirktas per anksti, matosi gana greitai:
- vaikas nenoriai sėda ant dviračio
- dažnai prašo prilaikyti
- pavargsta po kelių minučių
- suka nedrąsiai, lyg bijotų kiekvieno posūkio
- renkasi seną dviratį, nors naujas atrodo gražesnis
O jei laukiama per ilgai
Yra ir kita pusė. Kartais tėvai taip bijo prašauti, kad vaikas per ilgai važiuoja per mažu dviračiu. Tada jis mina nepatogiai, judesiai tampa riboti, greitis mažesnis, o pats važiavimas nebedžiugina.
Vaikas gali to net nepasakyti tiesiai. Jis tiesiog pradeda važiuoti rečiau. Mažiau kviečia išnešti dviratį, greičiau nusibosta, nenori ilgesnio maršruto. Tėvams atrodo, kad pomėgis dingo, nors iš tiesų tiesiog atėjo metas kitam dydžiui.
Į ką pažiūrėti prieš perkant
Prieš priimant sprendimą, verta atsitraukti nuo reklamos, spalvų ir pirmo įspūdžio. Svarbiausia ne pavadinimas, o tai, kaip dviratį jaučia vaikas. Parduotuvėje verta ne skubėti, o leisti jam bent trumpai pavažiuoti.
Stebėkite labai paprastus dalykus:
- ar vaikas gali užtikrintai užlipti ir nulipti
- ar nugara neatrodo keistai įsitempusi
- ar jis žiūri į priekį ramiai, o ne su baime
- ar noriai apsuka dar vieną ratą
- ar po bandymo šypsosi, o ne sako „nenoriu“
Kartais viską pasako viena minutė. Jei vaikas ant dviračio atrodo laisvas, daug kas jau aišku.
Tinkamas dydis jaučiasi iš karto
Geras pasirinkimas dažniausiai nesukelia abejonių. Vaikas ant tinkamo dviračio atrodo natūraliai. Jis nejuda kampuotai, nesiblaško, nesipriešina. Ir tėvams tada lengviau, nes nebereikia savęs įtikinėti, kad „gal pripras“.
20 colių dviratis vaikui yra puikus žingsnis tada, kai jis parinktas laiku. Ne per anksti, kad gąsdintų. Ne per vėlai, kad ribotų. Kai dydis pataikytas gerai, vaikas gauna daug daugiau nei naują daiktą. Jis gauna laisvę važiuoti drąsiau, toliau, su daugiau noro. O būtent to tėvai dažniausiai ir ieško.
