Aštuonios valandos. Tiek vidutinis biuro darbuotojas Lietuvoje praleidžia sėdėdamas per darbo dieną. Pridėkite kelionę automobiliu, vakarienę ir vakarą prie televizoriaus – ir skaičius lengvai perkopia dvylika. Žmogaus kūnas, kuris evoliuciškai sukurtas judėti, stovėti ir tupėti, šiandien didžiąją dienos dalį praleidžia padėtyje, kuriai jis paprasčiausiai nėra pritaikytas.
Ir kūnas apie tai praneša. Apatinės nugaros skausmas yra dažniausia darbo negalios priežastis Europos Sąjungoje – apie trisdešimt procentų visų nedarbingumo dienų yra susijusios būtent su nugaros problemomis. Lietuvoje skaičiai panašūs. Ir nors priežasčių yra daug, ergonomikos specialistai vienareikšmiškai sako: netinkama darbo kėdė yra viena pagrindinių.
Kas vyksta stuburui, kai sėdite blogai
Kai sėdite ant plokščios, kietos kėdės be juosmens atramos, stuburo juosmeninė dalis praranda natūralų lordozinį linkį – ji „ištiesėja” arba net sulinksta į priešingą pusę. Tai sukuria padidintą slėgį tarpslanksteliiniams diskams, ypač L4–L5 ir L5–S1 segmentuose. Per valandą šis slėgis nėra kritinis. Per dieną – jau juntamas. Per metus – tai struktūriniai pokyčiai, kurie gali baigtis disko išvarža.
Antras aspektas – statinis raumenų apkrovimas. Kai sėdite be tinkamos atramos, nugaros raumenys nuolat dirba, palaikydami kūno padėtį. Skirtingai nuo dinaminio darbo, kur raumenys periodiškai įsitempia ir atsipalaiduoja, statinis apkrovimas nesukuria poilsio fazės. Raumenys pavargsta, pradeda spazmuoti, ir atsiranda tas gerai pažįstamas „sustingimo” jausmas, kurį jaučiate keldamiesi po kelių valandų darbo.
Ką gera kėdė daro kitaip
Ergonomiška biuro kėdė nėra stebuklinga – ji nesugydys jau esančių problemų. Bet ji sukuria sąlygas, kuriose stuburas ir raumenys patiria minimalų stresą ilgo sėdėjimo metu.
Juosmens atrama palaiko natūralų stuburo linkį ir „nuima” dalį apkrovos nuo raumenų. Reguliuojamas sėdynės gylis leidžia pritaikyti kėdę pagal šlaunies ilgį – per gili sėdynė spaudžia pakelės sritį ir trukdo kraujotaką. Reguliuojami porankiai „nuima” apkrovą nuo pečių juostos ir kaklo – zonos, kuri kenčia ne mažiau nei nugara, bet apie kurią kalbama rečiau.
Kokybiškos biuro kėdės turi sinchroninį svyravimo mechanizmą – tai reiškia, kad sėdynė ir atlošas juda kartu, sekdami jūsų kūno judesius. Tai mažina statinį apkrovimą, nes kūnas nėra „užrakintas” vienoje pozicijoje, o nuolat mikrojuda.
Dažniausios klaidos renkantis
Pirma klaida – rinktis pagal išvaizdą. Odinė kėdė su chromo detalėmis gali atrodyti solidžiai, bet jei ji neturi reguliuojamo juosmens palaikymo – ji yra tiesiog brangi taburetė su atlošu.
Antra – taupyti per daug. Šimto eurų kėdė gali atrodyti kaip protingas sprendimas, bet jei po metų reikia eiti pas kineziterapeutą – ekonomija tampa iliuzija. Kėdė, kurioje sėdite aštuonias valandas per dieną, turėtų būti vertinama kaip investicija į sveikatą, ne kaip biuro reikmenų eilutė.
Trečia – neišbandyti prieš perkant. Kėdė, kuri tinka šimto aštuoniasdešimties centimetrų vyrui, gali būti visiškai netinkama šimto šešiasdešimties centimetrų moteriai. Reguliavimo diapazonas, sėdynės plotis, atlošo aukštis – visa tai turi atitikti konkretų kūną.
Paprasčiausia taisyklė
Jei po darbo dienos jaučiate nugaros ar kaklo skausmą, kuris praeina per valandą–dvi – tai signalas, kad jūsų darbo vieta reikalauja dėmesio. Ne rytoj, ne kitą mėnesį – dabar. Nes kūnas turi ribotą kantrybę, ir ta riba dažniausiai pasiekiama tyliai, be dramatiško momento, tiesiog vieną rytą pajuntate, kad negalite normaliai pasilenkti.
Gera kėdė to neišspręs viena. Bet ji yra pagrindas, ant kurio statoma visa ergonomiška darbo vieta.
