Ne kiekvienas, pradėjęs treniruotis kikboksą, nori lipti į ringą. Tačiau tiems, kurie ryžtasi pirmajai kovai, pasiruošimas tampa visai kito lygio procesu – su aiškiu planu, didesniu krūviu ir daug individualaus darbo su treneriu.
Pasiruošimas pirmajai kikbokso kovai paprastai trunka ne vieną mėnesį ir apima keturias kryptis: techniką ir kombinacijas, fizinį pasirengimą, kontroliuojamus sparingus bei kovos strategiją. Asmeninės treniruotės leidžia šias kryptis dėlioti pagal konkretaus sportininko stipriąsias ir silpnąsias puses – taip dirbama ir Kauno „One Blood Fight Club“, kurį įkūrė profesionalūs K-1, kikbokso ir MMA kovotojai broliai Nauris ir Herkus Lukošiūnai.
Žemiau – kaip suprasti, kad esate pasiruošę galvoti apie kovą, iš ko susideda pasiruošimas ir kodėl individualus darbas čia ypač svarbus.
Kada verta pradėti galvoti apie kovą
Konkretaus stažo, po kurio „privaloma“ kovoti, nėra. Treneriai dažniau vertina ne mėnesius, o įgūdžius:
- stovėsena ir gynyba išlieka stabilios net pavargus;
- mokate kontroliuoti atstumą ir judėti ne tik į priekį;
- reguliariai ir ramiai dalyvaujate kontroliuojamuose sparinguose;
- treniruojatės sistemingai, be ilgų pertraukų;
- noras kovoti kyla iš jūsų pačių, o ne iš aplinkos spaudimo.
Svarbu ir tai, kad kova nėra privaloma treniruočių dalis. „One Blood Fight Club“ pabrėžia, kad dauguma narių treniruojasi dėl formos, technikos ir savijautos, o varžybos – sąmoningas papildomas pasirinkimas.
Keturios pasiruošimo kryptys
| Kryptis | Ką apima | Kaip treniruojama |
|---|---|---|
| Technika ir kombinacijos | Smūgių taisyklingumas, kombinacijų jungimas, gynybos reakcijos | Darbas su letenomis, technikos pratimai, šešėlinė kova |
| Fizinis pasirengimas | Ištvermė, jėga, sprogstamoji jėga, atsistatymas | Intervaliniai blokai, jėgos darbas, raundų imitacija |
| Sparingai | Atstumo jausmas, reakcija į realų varžovą, emocijų kontrolė | Kontroliuojamas darbas poroje su apsaugomis, trenerio priežiūroje |
| Kovos strategija | Taktinis planas, raundų paskirstymas, varžovo stiliaus analizė | Pokalbiai su treneriu, tikslinės užduotys sparinguose |
Grupinėse treniruotėse dažniausiai lavinamos pirmosios dvi kryptys, o strategija ir individualios klaidos geriausiai sprendžiamos dirbant vienas su vienu.
Kodėl individualus darbas čia būtinas
Kiekvienas kovotojas turi savo profilį: vienas stiprus rankomis, bet pamiršta kojas, kitas greitas, bet greitai pavargsta. Asmeninės kikbokso treniruotės Kaune „One Blood Fight Club“ klube skirtos ir sportininkams, kurie nori rimčiau pasiruošti varžyboms ar tobulinti kovotojo įgūdžius. Tokiose treniruotėse daugiau dėmesio skiriama fiziniam pasirengimui, technikai, kombinacijoms, darbui su letenomis, judėjimui, reakcijai ir kovos strategijai.
Asmenines treniruotes veda Artūras Lukošiūnas, turintis ilgametę patirtį kovų sporte, – tai leidžia į pasiruošimą žiūrėti ne tik iš fizinės, bet ir iš praktinės kovos pusės. Klube taip pat treniruoja Herkus Lukošiūnas – aktyvus MMA ir K-1 kovotojas, kuris rengia kovų strategijas ir analizuoja varžovus.
Pasiruošimo etapai
Tikslus planas visada priklauso nuo sportininko, tačiau dažniausiai pasiruošimas dėliojamas taip:
- Bazės etapas. Technikos šlifavimas, bendras fizinis pasirengimas, reguliarūs lengvi sparingai.
- Specifinis etapas. Kombinacijos ir gynybos variantai, pritaikyti numatomo varžovo stiliui; raundų trukmės ir intensyvumo imitacija.
- Intensyvusis etapas. Daugiau sparingų, strategijos testavimas, darbas su nuovargiu.
- Krūvio mažinimas prieš kovą. Paskutinėmis dienomis krūvis mažinamas, kad kūnas atsistatytų; daugiau dėmesio skiriama miegui, mitybai ir psichologiniam pasiruošimui.
Visų etapų metu sparingai vyksta kontroliuojamai – su apsaugomis, trenerio priežiūroje ir intensyvumu, pritaikytu pagal abiejų partnerių lygį.
Psichologinė pusė ir disciplina
Pirmoji kova dažnai labiau išbando galvą nei kūną: adrenalinas, publika, nepažįstamas varžovas. Todėl pasiruošimo metu svarbu išmokti laikytis plano pavargus ir nepanikuoti praleidus smūgį. Klubo įkūrėjas Nauris Lukošiūnas, tarptautinių kikbokso ir K-1 ringų kovotojas bei UTMA organizacijos dalyvis, tai apibūdina taip: „kovos menai yra kelionė, kurioje svarbiausia disciplina, kantrybė ir tinkamas treneris“.
Atsistatymas tarp treniruočių
Didėjant krūviui, atsistatymas tampa tokia pat svarbia pasiruošimo dalimi kaip ir pačios treniruotės. Nepakankamai pailsėjęs sportininkas lėčiau reaguoja, prasčiau kontroliuoja techniką ir dažniau patiria traumų. Į ką verta atkreipti dėmesį:
- Miegas. Reguliarus ir pakankamas miegas – pagrindinis atsistatymo įrankis, kurio nepakeičia jokie papildai.
- Lengvos dienos. Ne kiekviena treniruotė turi būti maksimali – lengvesnės technikos dienos leidžia kūnui atsigauti ir kartu šlifuoti detales.
- Smulkios traumos. Mėlynes, riešų ar blauzdų skausmus verta aptarti su treneriu iš karto, o ne laukti, kol jie trukdys sparinguose.
- Mityba ir skysčiai. Intensyvaus krūvio laikotarpiu svarbu reguliariai valgyti ir gerti pakankamai vandens; jei kova vyks tam tikroje svorio kategorijoje, svorio planą verta aptarti su treneriu ir specialistu iš anksto, o ne paskutinę savaitę.
Asmeninės treniruotės čia vėl turi pranašumą: treneris mato jūsų savijautą kiekvieną kartą ir gali koreguoti krūvį tą pačią dieną.
Kaip pradėti pokalbį su treneriu apie kovą
Jei galvojate apie pirmąją kovą, nelaukite, kol „jausitės visiškai pasiruošę“, – pasakykite apie tai treneriui iš anksto. Tada jis galės įvertinti jūsų pajėgumus, technikos stipriąsias ir silpnąsias puses ir pasiūlyti realų planą. Artūrą Lukošiūną galima pasiekti telefonu +370 636 55504 arba Instagram paskyroje @arturkasvarcas; treniruotės vyksta „One Blood Fight Club“ salėje, Drobės g. 62, Kaune.
Pasiruošimo metu veskite trumpą treniruočių dienoraštį – sparingų pastabas, savijautą, miego kokybę. Po kelių savaičių jis taps vertingiausiu šaltiniu aptariant su treneriu, ką plane keisti.
