Renkantis medieną statyboms dažnai tenka apsispręsti tarp džiovintos ir natūralaus drėgnumo medienos. Iš pirmo žvilgsnio pasirinkimas gali atrodyti paprastas: džiovinta mediena brangesnė, natūralaus drėgnumo – ekonomiškesnė. Tačiau praktiškumas statybose priklauso ne vien nuo kainos. Svarbu įvertinti, kada mediena bus montuojama, kiek tikslumo reikia konstrukcijai ir kas nutiks jai džiūstant jau pastate.
Natūralaus drėgnumo mediena nėra savaime blogas pasirinkimas. Ji tiesiog elgiasi kitaip. Medienai džiūstant keičiasi jos matmenys, todėl konstrukcijos, kurios iš pradžių atrodo tiesios ir stabilios, po tam tikro laiko gali šiek tiek pasikeisti. Vienur tai praktiškai neturės įtakos, o kitur gali reikšti papildomus darbus ar net konstrukcijos korekcijas.
Ką statybose pakeičia medienos drėgnumas?
Mediena yra higroskopinė medžiaga – ji sugeria ir atiduoda drėgmę priklausomai nuo aplinkos. Džiūdama ji traukiasi, o esant didesnei drėgmei gali ją vėl sugerti. Dėl šios priežasties statybose svarbu ne tik tai, kokia mediena naudojama, bet ir kokios būklės ji patenka į konstrukciją.
Jeigu naudojama natūralaus drėgnumo mediena, didesnė dalis džiūvimo proceso vyksta jau po montavimo. Tai reiškia, kad laikui bėgant gali atsirasti plyšių, nedidelių deformacijų arba pasikeisti tarpai tarp elementų. Kuo konstrukcija tikslesnė ir kuo daugiau kitų darbų priklauso nuo jos geometrijos, tuo šie pokyčiai tampa svarbesni.
Džiovinta mediena dalį šio proceso būna praėjusi iš anksto. Todėl jos elgesį konstrukcijoje lengviau prognozuoti, o didelių matmenų pokyčių rizika paprastai būna mažesnė.
Džiovinta mediena: kur jos privalumai jaučiasi labiausiai?
Džiovintą medieną verta rimčiau svarstyti tuomet, kai svarbi tiksli konstrukcija. Pavyzdžiui, karkasinėje statyboje sienų statramsčiai turi sudaryti lygią plokštumą. Jei dalis jų jau po montavimo pradeda smarkiau suktis ar trauktis, tai gali apsunkinti plokščių ir apdailos montavimą.
Panašus principas galioja perdangoms, stogo konstrukcijoms ar kitoms vietoms, kur vienas elementas glaudžiai susijęs su kitu. Kuo daugiau jungčių ir kuo mažesnės leidžiamos paklaidos, tuo naudingesnė tampa stabilesnė medžiaga.
Džiovinta mediena taip pat patogesnė tada, kai po konstrukcijos surinkimo gana greitai planuojami tolimesni darbai. Tokiu atveju norisi kuo mažiau netikėtumų, atsirandančių medienai dar aktyviai džiūstant.
O kada natūralaus drėgnumo mediena gali būti visai racionali?
Yra nemažai darbų, kuriuose nereikia idealaus geometrinio tikslumo. Paprastos ūkinės konstrukcijos, laikini statiniai, kai kurios stoginių ar pagalbinių pastatų dalys gali būti įrengiamos ir iš natūralaus drėgnumo medienos, jeigu toks sprendimas numatytas iš anksto.
Svarbiausia suprasti, kad tokiai medienai reikia sudaryti sąlygas džiūti. Konstrukcija neturėtų būti uždaroma taip, kad joje ilgam liktų perteklinė drėgmė. Taip pat verta numatyti, kad džiūdama mediena gali šiek tiek pakeisti savo formą. Tokiose situacijose natūralaus drėgnumo variantas gali būti ekonomiškas, ypač jei konstrukcija paprasta, o nedidelės deformacijos neturės esminės įtakos galutiniam rezultatui.
Kainą verta vertinti ne tik pirkimo dieną
Būtent čia dažnai atsiranda didžiausias skirtumas tarp „pigiau“ ir „praktiškiau“. Natūralaus drėgnumo mediena paprastai gali kainuoti mažiau, tačiau tai dar nereiškia, kad visas projektas automatiškai bus pigesnis.
Jeigu vėliau dalį elementų tenka koreguoti, keisti ar papildomai tiesinti, atsiranda papildomų darbo sąnaudų. Džiovinta mediena kainuoja daugiau jau pirkimo metu, tačiau gali sutrumpinti montavimo laiką ir sumažinti dalį tokių korekcijų.
Todėl renkantis statybinę medieną praktiška žiūrėti ne tik į kubinio metro kainą, bet ir į tai, kokio tikslumo bei stabilumo reikės konkrečiai konstrukcijai. Kuo projektas sudėtingesnis, tuo svarbesnis tampa ne vien pradinis medžiagų biudžetas.
Vieno atsakymo visoms statyboms nėra
Jeigu reikėtų labai trumpai apibendrinti pasirinkimą, logika būtų tokia.
Džiovinta mediena dažniau tinka tada, kai:
- svarbus matmenų stabilumas;
- konstrukcija turi būti tiksli;
- greitai bus atliekami kiti apdailos ar montavimo darbai;
- norima sumažinti stipresnių deformacijų po montavimo tikimybę.
Natūralaus drėgnumo mediena gali būti racionali tada, kai:
- konstrukcija paprastesnė;
- nedideli matmenų pokyčiai nėra kritiniai;
- yra pakankamai laiko ir tinkamos sąlygos medienai džiūti;
- svarbi mažesnė pradinė medžiagų kaina.
Tačiau net ir šios gairės nėra absoliučios. Du iš pirmo žvilgsnio panašūs projektai gali turėti visiškai skirtingus reikalavimus. Pavyzdžiui, paprastai stoginei gali pakakti vieno sprendimo, o uždarai, preciziškai apdailintai medinei konstrukcijai jau reikės gerokai stabilesnės medžiagos.
Galiausiai praktiškiausia yra ta mediena, kurios savybės atitinka realias statybos sąlygas. Natūralaus drėgnumo mediena gali būti racionalus pasirinkimas, jei iš anksto įvertinamas jos džiūvimas ir galimi pokyčiai. Džiovinta mediena dažniau suteikia daugiau stabilumo bei ramybės ten, kur klaidų taisymas jau po montavimo kainuotų gerokai daugiau nei pradinis kainų skirtumas.
