Yra daiktų, kurie kelionėse tampa daugiau nei tiesiog įrankiai. Jie kuria saugumą, jaukumą, prisiminimus. Vienas iš jų – dujinis degiklis. Kas bent kartą virė kavą ankstų rytą miške ar šildė sriubą lietui pliaupiant – žino, apie ką kalbam.
Stovyklauti su degikliu – ne tas pats, kas be jo. Kai turim galimybę pasigaminti karštą maistą bet kur, net ir pati paprasčiausia vieta tampa jaukesnė. Bet rinka pilna variantų, ir kai reikia pasirinkti, kyla klausimų: koks tiks? Kuris veiks ne tik ramią vasarą, bet ir rudens žygyje?
Mes nusprendėm viską išbandyti realiomis sąlygomis – be laboratorijų, be reklaminės blizgesio. Tik miškas, oras, ugnis ir žmonės, kurie žino, ką reiškia alkanas pilvas po ilgos dienos.
Ką verta žinoti prieš įsigyjant degiklį?
Degiklis – ne tik metalo gabalas su liepsna. Tai patirtis. Kai kurios jų geros, kai kurios – priverčia išmesti daiktą į pirmą pasitaikiusią šiukšliadėžę. Kad to nereiktų, svarbu iš anksto žinoti, ko ieškai.
Pirmas dalykas – dujų balionai. Ne visi degikliai dera su bet kokiu balionu. Vieni reikalauja srieginio jungimo, kiti – klip tipo. Ir tai tampa svarbu tada, kai stovi kažkur toli nuo civilizacijos, o tavo degiklis – nesuderinamas su tuo, ką turi kuprinėje.
Antras – stabilumas. Ant nelygaus grunto lengvai apvirsta prastas modelis. O kai puode – litras verdančio vandens, jau ne juokai.
Trečia – liepsnos reguliavimas. Skamba paprastai, bet daug degiklių neturi normalaus valdymo. Jie arba užverda vandenį per minutę, arba vos rusena. Taip, tai galima „išmokti valdyti“, bet klausimas – ar tikrai turi norą mokytis, kai esi alkanas ir sušalęs?
Miške, ant šlaito ir lietuje: kaip testavome
Mūsų tikslas buvo paprastas – suprasti, kuris degiklis gali veikti be kaprizų. Pasirinkom keturis skirtingus modelius: vieną pigesnį, du vidutinės klasės ir vieną profesionalų.
Bandėm juos:
kai pučia šoninis vėjas
kai temperatūra siekia vos kelis laipsnius
ant akmens, žvyro ir minkštos žolės
su skirtingų gamintojų dujų balionais
Vienas modelis nesugebėjo net įsidegti. Kitas degė, bet nestabiliai – liepsna šokinėjo, o puodas slydo. Tik vienas veikė užtikrintai visose situacijose. Nepriekaištingas liepsnos valdymas, stabilumas ir greitis – būtent tai ir leido išlaikyti kavos skonį net tada, kai stovėjom šlapi, pavargę ir alkani.
Patirtys, kurios atsimenamos ilgai
Tomas, kuris keliauja po vieną, pasakojo, kaip vieną rudenį jam teko nakvoti prie ežero, kai netikėtai pasikeitė orai: „Jei ne degiklis, nežinau, kaip būčiau tą naktį atlaikęs. Sėdėjau palapinėje, viriau sriubą, laikiau puodą rankose – jau vien šiluma iš vidaus davė jėgų.“
Rūta, gaminanti lauko kavą draugams, sako, kad tik su trečiu bandymu rado degiklį, kuris nedegina kavos: „Kiti tiesiog perkaista – net nematai, kaip užverda, ir jau viskas išsilieja. Turi būti toks degiklis, kuris reaguoja lėtai, bet tiksliai.“
Tinkamas pasirinkimas – ne apie pinigus, o apie pojūtį
Faktas, jog dujiniai degikliai nėra prabangos prekė. Tai yra patogumas, kuris duoda laisvę. Gali stovyklauti kur tik nori, nes žinai – maistą pasigaminsi.
Ar verta mokėti daugiau už degiklį, kuris neperkaista, veikia esant vėjui ir veikia su bet kokiu dujų balionu? Mūsų nuomone – taip. Nes stovyklaujant tau reikalinga ramybė, o ne galvosūkiai dėl įrangos.
Maistas, karšta arbata ar tiesiog virš liepsnos šildomos rankos – tai nėra detalės. Tai momentai, kurie sukuria prisiminimus.
Ir kartais, mažas daiktas su liepsna viduje gali būti didžiausia kelionės dovana.
