Traumų ir operacijų laikotarpiu judėjimo pagalbinės priemonės tampa neatsiejama kasdienybės dalimi. Tačiau netinkamai naudojami ramentai gali sukelti papildomų problemų, kurios apsunkina ir taip nelengvą atsigavimo periodą. Dažnai nepakankamai dėmesio skiriama taisyklingai laikysenai ir technikai, todėl atsiranda skausmai ten, kur jų neturėtų būti.
Netinkamas aukštis – nugaros priešas
Viena dažniausių klaidų – netinkamas ramentų aukštis. Jeigu jie per žemi, tenka susikūprinti, kas sukelia nugaros ir kaklo skausmus. Per aukšti ramentai verčia kilstelėti pečius, dėl ko įsitempia pečių juosta. Specialistai rekomenduoja rankenėlių lygį nustatyti ties riešais, kai rankos natūraliai nuleistos. Atstumas tarp kojų ir ramentų galo turėtų būti apie 15 centimetrų.
Spaudimas į pažastis – pavojingas nervams
Papildoma problema – per didelis svorio perkėlimas ant pažastų. Taip spaudžiami nervai ir kraujagyslės, dėl ko gali atsirasti dilgčiojimas, tirpimas ar net laikinas paralyžius. Svoris turėtų būti perkeliamas ant delno ir riešo, ne ant pažasties. Pažastinė atrama turėtų būti tik papildoma stabilizavimo priemonė.
Naudojimo trukmė – aukso vidurys
Per ilgas naudojimasis taip pat kelia rizikas. Kai kurie vengia palaipsniui atsisakyti pagalbinių priemonių, nors gydytojai jau leidžia pradėti minti pažeistą galūnę. Taip silpnėja raumenys, mažėja judesių amplitudė, o atsigavimo laikas pailgėja. Kita vertus, per ankstyvas atsisakymas gali sukelti pakartotinę traumą.
Judėjimo technika – seka svarbi
Daugelis pamiršta tinkamą judėjimo techniką: pirma ramentai statomi priekyje, tada sveika koja žengia į priekį, o tik po to – pažeista galūnė (jei leidžiama ją apkrauti). Lipant laiptais aukštyn, pirma keliama sveika koja, paskui ramentai ir pažeista galūnė. Leidžiantis žemyn – atvirkščiai: pirma ramentai, tada pažeista galūnė, galiausiai sveika koja.
Rankenos padėtis ir laikysena
Nepakankamas dėmesys skiriamas rankenos padėčiai. Ji turėtų būti statoma šiek tiek į šoną, ne tiesiai po pečiu, kad būtų išlaikoma taisyklinga kūno padėtis. Einant būtina žiūrėti į priekį, o ne į žemę, siekiant išvengti kaklo įtampos.
Pertraukos – būtinos
Dažnai pamirštamos ir pertraukos. Net ir taisyklingai naudojant pagalbines priemones, ilgalaikis judėjimas sukelia nuovargį ir skausmą. Rekomenduojama kas 15-20 minučių daryti trumpas pertraukas, atpalaiduoti rankas ir pečius.
Tinkama avalynė – saugumo pagrindas
Nemažai problemų kyla dėl netinkamos avalynės. Stabilūs, neslystantys batai uždarais galais mažina riziką paslysti. Ypač pavojinga avėti šlepetes ar aukštakulnius.
Neperkraukite kišenių
Taip pat svarbu neperkrauti kišenių daiktais – tai išbalansuoja kūną ir didina kritimo riziką. Geriau naudoti kuprinę ar specialią pagalbinę priemonę prie ramentų, skirtą mažiems daiktams susidėti.
Raumenų stiprinimas – greičiausias grįžimas į normalų gyvenimą
Atsigaunant po traumos, svarbu ne tik taisyklingai naudoti pagalbines priemones, bet ir stiprinti raumenis, kad grįžtant prie įprastos veiklos kūnas būtų pasiruošęs. Rekomenduojama konsultuotis su specialistais dėl individualių pratimų programos.
Tinkamas pagalbinių priemonių naudojimas, reguliarus jų tikrinimas, guminių antgalių keitimas (ypač po lietaus ar žiemą) padeda išvengti papildomų traumų. Atsigavimo procesas reikalauja kantrybės ir disciplinos, tačiau taisyklingai naudojant pagalbines ju
