Inkliuzinio ugdymo vertybinės nuostatos perkeltos į Mokymosi sėkmės ir galimybių kiekvienam vaikui ugdymo sampratą, įgyvendinamą Kauno Kovo 11-osios gimnazijoje. Gimnazijos požiūris į ugdymo tikslus pagrįstas bendrai priimtomis vertybėmis: pagarba mokinių įvairovei, pagalba kiekvienam mokiniui ir bendradarbiavimu. Kauno Kovo 11-osios gimnazijos veiklos kokybės išorinio vertinimo ataskaitoje teigiama, kad visų bendruomenės lygmenų atstovai nurodo tas pačias vertybes – pagarbą vienas kitam, užuojautą, bendruomeniškumą, bendradarbiavimą, gerus tarpusavio santykius. Tolerancija specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems vaikams, gebėjimas juos suprasti, jiems padėti lanksčiai ugdomas kasdien.

Kauno Kovo 11-osios gimnazija – bendrojo ugdymo gimnazija, kurioje mokosi 548 mokiniai. Iš jų 112 – turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. SUP lygiai: 12 – labai didelių, 48 - didelių, 35 - vidutinių ir 17 – nedidelių ugdymosi poreikių. 51 mokinys, turintis didelių ir labai didelių ugdymosi poreikių, mokosi specialiosiose klasėse.

Gimnazijoje mokinių įvairovė vertinama palankiai, ji yra gerbiama ir laikoma ištekliais praplečiančiais mokinių ugdymosi galimybes. Įgyvendinami įvairūs ugdymo aplinkos modeliai, teigiamai veikiantys mokinių savivertę ir didinantys jų ugdymosi potencialą. Šie ugdymo aplinkos modeliai akcentuoja mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, ugdymosi vietą gimnazijoje:

  • specialiųjų ugdymosi poreikių turintis mokinys mokosi visą mokymosi laiką bendrojo ugdymo klasėje;
  • specialiųjų ugdymosi poreikių turintis mokinys mokosi visą mokymosi laiką specialiojoje klasėje;
  • specialiųjų ugdymosi poreikių turintis mokinys mokosi dalį mokymosi laiko bendrojo ugdymo klasėje ir dalį specialiojoje klasėje ar grupėje.

Gimnazijoje taikoma ugdymosi proceso organizavimo forma, atitinkanti inkliuzinio ugdymo principus – specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams pritaikoma bendrojo ugdymo klasė, kurioje teikiama pagalba. Mokiniui, pagal poreikį, pagalbą teikia mokykloje dirbantis specialusis pedagogas, surdopedagogas, tiflopedagogas, logopedas, mokytojo padėjėjas, socialinis pedagogas, psichologas. Jie tiesiogiai dalyvauja įgyvendinant individualizuotą ar pritaikytą ugdymo programą, padeda mokiniams dalyvauti ugdymo procese. Pagal poreikį konsultuoja mokytojus, ugdančius specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius. Specialistai mokytojams kompetetingai atsako į ugdymo procese kylančius klausimus apie mokymo medžiagos bei priemonių pritaikymą, kompensacinės technikos naudojimą, mokinio savarankiškumui svarbių įgūdžių formavimą. Teikiamą pagalbą mokiniui nuosekliai prižiūri ir koordinuoja specialusis pedagogas, tiflopedagogas, surdopedagogas (priklauso nuo PPT rekomenduotos pagalbos).

Dar viena ugdymosi proceso organizavimo forma, taikoma Kovo 11-osios gimnazijoje – specialiosios klasės intelekto sutrikimą turintiems vaikams. Mokiniai mokosi atskiroje patalpoje, tačiau dalyvauja gimnazijos neformalaus ugdymo veikloje, projektuose, renginiuose, įvairiose programose. Specialiojoje klasėje dirba specialusis pedagogas, pagalbą teikia mokytojo padėjėjas, logopedas, psighologas, socialinis pedagogas. Šių klasių mokiniai mokosi gyventi atviroje visuomenėje veikdami mokyklos bendruomenėje. Sukuriama ugdymosi aplinka, kurioje per bendrus mokinių projektus, būrelių veiklą, renginius pasiekiame ugdymosi proceso vientisumo.

Ypatingai efektyvi ugdymosi proceso organizavimo forma – iš paralelių klasių sudaromos laikinos didelių ugdymosi poreikių turinčių mokinių grupės (valandų skaičius klasei nedidinamas), siekiant geriau pritaikyti ugdymo turinį skirtingų poreikių mokiniams ir padėti jiems pasiekti kuo geresnių rezultatų. Grupę sudaro ne mažiau kaip 6 kalbos ir kalbėjimo sutrikimų turintys vaikai, besimokantys pagal pritaikytą programą. Per lietuvių kalbos ir matematikos pamokas šie vaikai mokosi atskiroje patalpoje. Jų mokytoja – pradinių klasių mokytoja, turinti specialiojo pedagogo ir logopedo kvalifikaciją. Per kitas pamokas vaikai mokosi bendrojo ugdymo klasėse kartu su kitais bendraamžiais.

Gimnazijoje įgyvendinama socialinių įgūdžių ugdymo programa. Ši programa skirta mokiniams, baigusiems pagrindinę mokyklą, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo. Programos paskirtis – suteikti mokiniui dorinės ir socialinės brandos, ugdyti gyvenime būtinas bendrąsias kompetencijas ir gebėjimus, praktinius gebėjimus ir savarankiškumo įgūdžius (gebėjimo pasirūpinti savimi, savo aplinka), suteikti žinių, elementarių gebėjimų bei nuostatų, padėsiančių pagal galimybes būti veikliam, dalyvauti kartu su kitais laisvalaikio, užimtumo veiklose, integruotis visuomenėje. Pritaikius veiksmingą ugdymosi strategiją gimnazijos IV klasių mokiniai ir socialinių įgudžių programos mokiniai labai sėkmingai dalyvauja mokinių mokomosios bendrovės veikloje: rašė CV, prašymą priimti į darbą, įsidarbino, gamina produktus, juos realizuoja ir užsidirba. Mokinių mokomoji bendrovė pelnė pripažinimą ne tik gimnazijoje: 2015 m. MMB mugė LR Vyriausybėje – „Socialiai atsakingiausias verslas“ , 2015 m. MMB mugė LR Vyriausybėje „Socialiai atsakingiausiai bendrovei“, Kauno MMB mugė VU Kauno humanitariniame fakultete – „Lietuvos Junior Achievement“ kolektyvo išrinkta geriausia MMB 2015, Kauno kolegija – Geriausia MMB mugės vadybininkė 2015, Šiaulių regiono MMB mugė – Draugiškiausia bendrovė 2016, Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio padėka  už bendradarbiavimą renginyje, skirtame Tarptautiniai neįgaliųjų dienai paminėti 2015, MMB mugė – konkursas Marijampolėje – Socialiai atsakingiausia MMB 2016 04 30; MMB mugė – konkursas Marijampolėje – Profesionaliausias intervių. Mokytojos, koordinuojančios MMB veiklą pažymi, kad akademinis, praktinis, socialinis ir emocinis ugdymasis svarbus visiems mokiniams, kad kiekvieno mokinio gebėjimai ir ugdymosi potencialas turi būti atskleisti ir lavinami.

Kovo 11-osios gimnazijoje teikiama dvejopo pobūdžio pagalba mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių: specialioji ir specialioji pedagoginė pagalba. Specialioji pagalba gimnazijoje yra susijusi su buitinių asmens poreikių tenkinimu ir su mokymusi susijusių funkcijų realizavimu. Specialioji pedagoginė pagalba siejama su mokinio galimybėmis mokytis ir dalyvauti ugdymo veikloje.

Gimnazijoje specialiąsias paslaugas teikia mokytojų padėjėjai. Jų veikla susijusi su visomis egzistencinėmis, buitinėmis ir mokymosi veiklos problemomis. Pagalbą mokykloje teikia ne vienam mokiniui, o mokinių grupei. Teikiamos paslaugos yra dviejų tipų: mokymo ir socialines. Socialinės paslaugos: savitvarka ir savitarna, pagalba naudojantis mokymo priemonėmis, mokinių priežiūra. Mokymo paslaugos: teksto užrašymas, dėstomos medžiagos transformavimas, pagalba atliekant savarankiškas užduotis, mokymo medžiagos paruošimas. Mokytojo padėjėjos nėra atsakingos už mokinio mokymosi rezultatus, jos nesudaro mokiniui ugdymo programos, tačiau teikia labai svarių patarimų ir pastabų, dalyvauja įgyvendinant programą kaip techninis mokytojo ir mokinio pagalbininkas, aktyviai dalyvauja mokinių bendravimo įgūdžių tobulinime, sąlygų bendrauti ir dalyvauti sudaryme. Pasižymi empatija mokiniams ir gebėjimu juos suprasti.

Specialiosios pedagoginės pagalbos teikėjų grupę mūsų gimnazijoje sudaro bendrojo ugdymo mokytojai, specialieji pedagogai, surdopedagogas, tiflopedagogas, logopedai, psichologė, socialinė pedagogė. Specialioji pedagoginė pagalba yra susijusi su mokinio mokymosi veikla.

Atsižvelgiant į mokinių poreikius, ugdymo pobūdį, klasės, kurioje mokinys mokosi, ypatumus, mokytojo, mokančio mokinį, profesinę patirtį, specialiųjų pedagogų darbas gimnazijoje organizuojamas naudojant įvairius ugdymo aplinkos taikymo ir pedagoginio bendradarbiavimo derinius. Ypatingai efektyvus specialiojo pedagogo veiklos organizavimo būdas taikomas mūsų gimnazijoje, kai specialusis pedagogas ir mokytojas bendradarbiauja klasėje, kurdami atvirą ugdymo aplinką visiems mokiniams. Abu pedagogai klasėje dirba kaip partneriai, vadovaudamiesi bendru pamokos planu, kuriame aiškiai apibrėžti kiekvieno jų tikslai ir vaidmenys. Mokytojas organizuoja visos klasės darbą ir dėsto dalyką. Tuo tarpu specialusis pedagogas sprendžia raidos sutrikimų išprovokuotas problemas. Mokinio sunkumai būna labai įvairūs: nuo ugdymo turinio suvokimo iki nemokėjimo paklausti, paprašyti pagalbos, per pokalbį palaukti savo eilės, išsakyti nuomonę, bendradarbiauti grupėje. Specialusis pedagogas, derindamas savo veiklą su mokytoju, padeda mokiniams spręsti šias problemas.

1 lentelė. Pagalbos teikimo sistema Kauno Kovo -11-osios gimnazijoje.

Pagalbos teikimo

Labai dažnai specialusis pedagogas individualiai vienam mokiniui, vienos klasės mokinių grupei padeda pasirengti temai, kuri bus nagrinėjama klasėje. Naudodamas mokymo būdus ir strategijas, kurie labiausiai atitinka mokinio mokymosi ypatumus, aiškina naujos temos pagrindus. Sugrįžęs į bendrojo ugdymo klasę mokinys įtvirtina ir kartoja jam jau žinomą medžiagą, gali gana aktyviai dalyvauti pamokoje.

                      Mokyklos logopedės, atsižvelgdamos į sutrikimų pobūdį ir laipsnį, teikia pagalbą individualiai mokiniui arba mokinių grupėms, kurios formuojamos to paties sutrikimo pagrindu. Logopedžių uždavinys ugdyti natūralią vaiko sąvokų suvokimo ir operavimo jomis raidą, turtinti žodyną. Logopedės, ugdydamos mokinių kalbą ir komunikaciją, naudoja per pamokas nagrinėjamos mokymo medžiagos elementus, o mokytojos pasiektą rezultatą realizuoja kasdieninėje mokinio mokymosi veikloje.

                      Gimnazijoje dirbanti psichologė atlieka labai įvairias funkcijas. Psichologės atliktas vertinimas padeda mokytojoms sužinoti stipriąsias ir silpnąsias mokinio intelektinės veiklos puses, parinkti geriausiai tinkančius mokėjimų ir gebėjimų formavimo būdus. Psichologė kaupia reikalingą informaciją, kuri padeda vertinti specialiosios pedagoginės pagalbos pobūdį ir poreikį. Konsultuoja mokinius, jų tėvus, mokytojus, mokyklos vadovus. Rūpinasi tinkama mokyklos psichologine aplinka.

                      Socialinė pedagogė analizuoja ir padeda mokytojams, tėvams suprasti ir tenkinti mokinių, ypatingai turinčių raidos sutrikimų, socialinius-pedagoginius poreikius. Bendradarbiaudama su pagalbą teikiančiais specialistais, organizuoja visų mokinių bendravimą, kuria palankų ugdymuisi, skatinantį mokytis, siekti individualios pažangos mikroklimatą.

                      Švietimo pagalbos teikimą, saugios ir palankios vaiko ugdymui aplinkos kūrimą, gimnazijoje organizuoja ir koordinuoja formali, gimnazijos direktoriaus įsakymu skiriama Vaiko gerovės Komisija (VGK). Ją sudaro 9 nariai. Vaiko Gerovės Komisija itin palanki visiems ugdymo(si) proceso dalyviams (vaikams, tėvams, pedagogams, specialiesiems pedagogams, surdopedagogei, tiflopedagogei, psichologei, socialinei pedagogei, logopedėms) bendradarbiauti. Vaiko Gerovės Komisija aptaria kiekvieno specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio pažangą ir pasiekimus, iškylančias problemas. Tuo tikslu kviečiamas susirinkimas, kuriame:

  • mokinys pasako, kas jam patinka ir sekasi, kokie jo pomėgiai, kokius mokymosi sunkumus jis patiria; išsako savo pageidavimus;
  • tėvai įvardina teigiamas vaiko sąvybes, ugdymo(si) bei raidos poslinkius, vaiko sunkumus, kuriuos pastebi tėvai, įvardina, kurių specialistų konsultacijų pageidauja, ką įsipareigoja daryti tėvai, siekdami padėti vaikui;
  • mokytojos įvardina mokinio pažangą ir pozityvius ugdymo(si) poslinkius, mokymosi sunkumų pobūdį ir priežastis, kokias priemones ir būdus taikė siekdamos įveikti mokymosi sunkumus, kurių specialistų konsultacijos reikia mokytojui;
  • specialusis pedagogas įvardina, kokią pedagoginę pagalbą teikė mokiniui, išryškina mokinio gebėjimus, įvardina sunkumų pobūdį ir priežastis, teikia pasiūlymus dėl tolesnės pedagoginės pagalbos vaikui.

Aptarimo procesą koordinuoja VGK pirmininkas. Jei reikia, problemas kartu aptaria psichologė, socialinė pedagogė, mokytojo padėjėja. Tokia požiūrių įvairovė leidžia plačiau ir išsamiau pažvelgti į specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymą(si) ir specialiosios bei specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo kokybę.

Kauno Kovo 11-osios gimnazijos mokytojų požiūrį į inkliuzinį ugdymą ir patirtį padeda atskleisti šios gimnazijos mokytojų apklausos duomenų lyginimas su kitų Lietuvos mokyklų mokytojų apklausos rezultatais. Lyginant remiamasi bakalauro darbu (Simona Daniutė „Inkliuzinio ugdymo samprata ir patirtis pedagogų požiūriu“, bakalauro darbo vadovė – doc. dr. Lina Miltenienė).

Kovo 11-osios gimnazijos mokytojai tvirtino gerai suprantantantys inkliuzinio ugdymo sąvoką ir mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių sąvoką. Lyginant inkliuzinio ugdymo sampratos rezultatus pastebėta tai, jog tik nedidelė dalis Kovo 11-osios gimnazijos mokytojų inkliuzinį ugdymą tapatina su integruotu ugdymu. Dauguma kitų mokyklų apklaustų mokytojų inkliuzinį ugdymą tapatina su integruotu ugdymu. Tiriant mokytojų nuostatas į inkliuzinį ugdymą, atsiskleidė, jog Kauno Kovo 11-osios gimnazijos mokytojai pritaria, ne tik nedidelių ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymui bendrojo ugdymo įstaigose, bet ir vidutinių, didelių ir labai didelių ugdymosi poreikių turinčių mokinių inkliuziniam ugdymui. Mokytojai, įgyvendindami inkliuzinį ugdymą, nerimauja tik dėl savo sugebėjimo paskirstyti dėmesį kiekvienam vaikui.

Gimnazijos mokytojai savo pasirengimą inkliuziniam ugdymui vertina pakankamai aukštai tiek organizuojant ugdymo(si) procesą, tiek kontroliuojant mokinių elgesį, tiek bendradarbiaujat. Sėkmės veiksniu įvardija gebėjimą dirbti, bendradarbiauti su specialistais, kitais mokytojais bei tėvais, tenkinant mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius.

Profesorius, JTO Neįgaliųjų teisių komiteto narys Jonas Ruškus, apie Kovo 11-osios gimnaziją yra pasakęs: „Esu laimingas, padėjęs Kovo 11-osios vidurinei mokyklai apsibrėžti savo koncepciją, įsivardinant savo pačių turimą patirtį ir projektuojant ateities perspektyvas. Kovo 11-osios vidurinė mokykla jau pademonstravo savo socialinio jautrumo gebėjimą ne tik atpažinti įvairius vaikų poreikius, tačiau į juos ir atliepti, gerai organizuotomis ugdomosiomis priemonėmis. Mokykla atitinka europinį Mokyklos visiems standartą, kadangi, pagal mokyklos ugdymo sampratą, VISI vaikai yra gabūs, VISI turi individualių poreikių, o mokykla yra pasirengusi atliepti šiuos poreikius.“

 

Laima Lukšienė,

Kauno Kovo 11-osios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui