Pamoka – svarbiausia ugdymo(si) proceso dalis. Ji yra toks privalomas ir savaime suprantamas mokyklinio gyvenimo elementas, kad kai kurie švietimo terminų žodynai net nebando jos apibrėžti. O tie, kurie bando, apibrėžia labai trumpai ir panašiai: „pamoka yra mokymo periodas“, „mokymo vienetas per laiko vienetą“ arba „pagrindinė mokymo forma, ribojama laiko vienetu“. Bendruosiuose ugdymo planuose pamokos apibrėžimas šiek tiek išplėstas: ji apibūdinta kaip „pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma“. Šiuolaikiniame sudėtingame pasaulyje kinta viskas, visgi pamoka, kaip pagrindinė mokymosi organizavimo forma, išlieka, tačiau nuolat keičiasi tie, kam ji skirta (mokiniai), ir tie, kas ją organizuoja (mokytojai), ir tai, kokios galimybės ją organizuoti (priemonės ir aplinkos). Vienas didesnių iššūkių yra inovatyvi pedagogika, kai žiniomis grįstą mokymąsi keičia kompetencija grįstas mokymasis. Besimokantieji turi būti skatinami aktyviai siekti įgyti bei plėsti savo žinias ir kompetencijas, naudodamiesi įvairiais metodais, suderintais su konkrečiais poreikiais. Nauji mokymo ir mokymosi metodai bei priemonės iš esmės keičia tradicinius mokytojų vaidmenis. Todėl kyla būtinas poreikis taip organizuoti šių specialistų kompetencijų plėtrą, kad jie būtų pasirengę susidurti su naujais iššūkiais ir rastų tinkamus naujus sprendimus.

Didžiausias dėmesys mokykloje nukreiptas šiuolaikinės pamokos vadybos įgūdžiams formuoti. Jau kelerius metus vienas pagrindinių Kauno Pilėnų pagrindinės mokyklos prioritetų – pamoka, jos struktūra. Planuodami veiklą, keliame sau uždavinį tobulinti pamoką, kaip svarbiausią ugdymo proceso sritį. Įvertindami tai, kad pamokos kokybė priklauso nuo mokytojo, nuo to, kaip jis geba planuoti ugdymo turinį ir pasirinkti jo įgyvendinimo būdus, daug dėmesio skiriame mokytojo kvalifikacijai kelti. Kasmet atliekami mokytojų kvalifikacijos tobulinimo tyrimai, kurie padeda nustatyti mokytojų kvalifikacijos poreikius. Pastaruoju metu nustatyta, kad mokytojai prioritetais laiko pamokos planavimą, uždavinio kėlimą, pagalbos mokiniui organizavimą, šiuolaikinių mokymo metodų taikymą, mokinių pasiekimų vertinimą ir įsivertinimą, mokinių darbo diferencijavimą ir individualizavimą pamokoje. Tuo tikslu mokykloje organizuoti lektorių Laimos Gudaitės, Nerijos Baltrėnienės ir Ilmantės Bagdonės, Audronės Šarskuvienės seminarai, Sigito Alubausko paskaitų ciklas šiuolaikinės pamokos tobulinimo klausimais. Ir kitose erdvėse (KPKC, „Šviesa“, UPC ir kt.) mokytojai kvalifikaciją tobulindami dažniausiai renkasi šiuolaikinės pamokos organizavimo klausimus.

Kad pamoka būtų išties šiuolaikinė, o modernūs ugdymo metodai galimi pritaikyti, būtinos šiuolaikiškos ugdymo aplinkos. Tam skiriame didelį dėmesį jau eilę metų. Mokykloje bazė pritaikyta moderniam ugdymui. Dalyvaudami įvairiuose mokyklos tobulinimo projektuose, įsigijome naujų mokyklinių baldų, ženkliai papildėme techninę bazę. Didesnė dalis mokytojų dirba naudodami šiuolaikines technologijas, įkurtas mokyklos informacinis centras ir skaitykla, kur laisvu nuo pamokų metu kompiuteriais naudojasi mokiniai ir mokytojai. Visuose mokomuosiuose kabinetuose įdiegtos šiuolaikinės mokymo priemonės (stacionarūs arba nešiojamieji kompiuteriai, 20 daugialypės terpės projektorių, 4 interaktyvios lentos, garso ir vaizdo įranga). Visi mokytojai išklausė mokykloje organizuotus kompiuterinio raštingumo mokymus, parengtus ECDL pagrindais, geba dirbti su interaktyvia lenta ir su kitomis pažangiomis technologijomis.

Daugelis mokyklos mokytojų puikiai organizuoja šiuolaikines pamokas ir skleidžia savo patirtį organizacijoje, mieste, šalyje ir užsienyje. Jau kelerius metus mokykloje yra tradicija organizuoti atviras integruotas pamokas, o kiekvienų metų pabaigoje – metodinę konferenciją, kurios metu mokytojai dalijasi gerąja savo patirtimi, demonstruoja šiuolaikinės pamokos elementus. Mokyklos mokytojai
D. Balčiūnienė, J. Blauzdžiūnas, R. Butiškytė, E. Kubilienė, V. Boska, M. Garnionis rengia mokymus kitų organizacijų pedagogams, (E. Kubilienei, V. Boskai 2015 m. pareikšta KPKC padėka už geranorišką bendradarbiavimą skleidžiant gerąją patirtį, E. Kubilienė yra pelniusi titulą „Metų švietėjas 2011“).

2015 m. lapkričio 12-19 dienomis mokykloje vyko mokytojų gerosios patirties sklaidos užsiėmimai ir praktinis teorinis seminaras „Šiuolaikinės pamokos vadyba“. Mokytojai Birutė Žatkevičienė, Danutė Balčiūnienė ir Juozas Blauzdžiūnas vedė atviras pamokas, kurias stebėjo visi mokyklos pedagogai ir išorinio vertinimo specialistas Sigitas Alubauskas. Seminaras vyko kelias dienas. Lektorius paruošė pedagogus atvirų pamokų stebėjimui, priminė pagrindinius šiuolaikinės pamokos aspektus, po kiekvienos pamokos aptarė teigiamas ir tobulintinas pamokos struktūros dalis. Pamokos buvo analizuojamos pagal išorinio audito metodiką. Sigitas Alubauskas kalbėjo apie pamokos uždavinio formulavimą (ar įvardinta mokymosi veikla, numatyta sąlyga (sąlygos), ar aiškiai apibrėžtas pamokoje siekiamas rezultatas (pasiekimai); mokinių motyvavimą; diferencijavimą, individualizavimą; integravimą pamokoje; mokinių vertinimą bei įsivertinimą. Lektorius, remdamasis savo mokyklos patirtimi, pateikė išmokimo stebėjimo pamokoje metodikos pavyzdžių. Seminaro metu mokytojai suprato, kokia svarbi mokymosi uždavinių, metodų ir mokymosi priemonių dermė, koks svarbus pamokos struktūros logiškumas, pagrįstumas.Atvirose pamokose mokytojams ypač gerai sekėsi atskleisti individualius mokinių mokymo(si), pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo metodus, mokymui(si) palankių aplinkų įtaką mokinių motyvacijai, ryšio su gyvenimu, darbo su individualių poreikių mokiniais (gabiais ir turinčiais sutrikimų) ypatumus, integravimo galimybes ir kitus pamokos struktūrinius aspektus.

Tokio pobūdžio praktiniai – teoriniai mokymai ypač naudingi ir informatyvūs. Mokytojai tiesiogiai stebi pamoką, ją analizuoja, išklausę lektoriaus pastebėjimus, gali iškilusius klausimus aptarti su pamoką vedusiu mokytoju ir įvertinti jo komentarus. Tai puiki galimybė mokytis vieniems iš kitų. Šiuos užsiėmimus mokytojai įvertino itin teigiamai. Manome, kad toks inovatyvus dalijimosi patirtimi būdas taps Kauno Pilėnų pagrindinės mokyklos tradicija.

Kauno Pilėnų pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Anaita Blauzdžiūnienė,

Mokyklos tarybos pirmininkė, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Danutė Balčiūnienė

Additional information