Skaitydami „Valstybės pažangos „Lietuva 2030“  ir „Valstybinę  švietimo 2013- 2022 metų“ strategijas, galime rasti jas abi vienijančią sąsają – tai atviros, kūrybingos ir atsakingos asmenybės ugdymas. Kaip organizuoti ugdymą mokykloje, kad galėtume įgyvendinti valstybės mums iškeltus tikslus ir ugdyti atvirą, atsakingą, kūrybingą asmenybę?

Kauno Rokų gimnazijos pradinių klasių pedagogės, siekdamos įgyvendinti   valstybės iškeltą tikslą, ėmėsi ugdymo proceso  organizavimo pokyčių, nes suvokė, kad organizuojant tik  tradicines pamokas ir veikas yra sunku ugdyti asmenybę, atitinkančią ateities lūkesčius. Pradinių klasių metodinėje grupėje buvo ilgai diskutuojama, kokia forma turėtų vykti ugdymas, padėsiantis atsiskleisti mokinio gebėjimams ir sudarysiantis galimybes ugdyti atvirą, kūrybingą ir atsakingą asmenybę. Mokiniams reikia kitokio – patyriminio mokymo, kad kiekvieną dieną vaikus mokytume  gyvenimo čia ir dabar. Ir ne vien iš knygų, sąsiuvinių, bet ir iš kasdieninės, praktinės veiklos. Metodinėje grupėje buvo sutarta, kad pasiekti tokių tikslų geriausiai galėtų padėti integruotų dienų „Mokykla be sienų“ organizavimas.

Kuo šios integruotos dienos „Mokykla be sienų“   yra ypatingos ir skiriasi nuo paprastų integruotų veiklų?  Išskirtinis tokių dienų bruožas yra tas, kad visa mokinių ugdymo(-si) diena skiriama vienai mokomajai sričiai, pavyzdžiui, matematikai, gimtajai kalbai. Visos dienos užsiėmimų metu mokiniai keliauja iš vienos pasirinktos „stotelės“ į kitą  ir  susitinka ne tik su kita mokytoja, bet ir su mažai pažįstamais arba visai nepažįstamais skirtingo amžiaus mokiniais. Tokiu būdu mokiniui suteikiama laisvė pasirinkti, kurias stoteles ir kada jis aplankys. Vaikas pratinamas būti atsakingas už savo pasirinkimą – laiku nueiti į pasirinktą stotelę, turėti reikiamas priemones, pagarbiai elgtis su aplinkiniais. Ugdomos mokinio socialinės kompetencijos – mokinys turi bendrauti su skirtingo amžiaus vaikais, turinčiais skirtingus gebėjimus ir poreikius. Mokosi būti atviras kitam ir priimti jį tokį, koks yra ugdoma tolerancija. Mokosi bendrauti ir bendradarbiauti – atliekant praktines užduotis grupėje būtinas gebėjimas išklausyti ir išgirsti, įvertinti grupėje dirbančių mokinių mintis, išsirinkti labiausiai tinkantį sprendimą užduoties atlikimui. Reikia gebėti argumentuotai apginti savo nuomonę ar pasirinkimą, kad grupė pasiektų geriausio galimo rezultato.

Integruotų dienų „Mokykla be sienų“ tikslas taip organizuoti ugdymo procesą, kad mokinys kuo labiau įsitrauktų į patyrimines veiklas ir mokymasis taptų asmeninės pažangos siekiu. Integruotų dienų „Mokykla be sienų“ metu kuriama darni ugdymosi aplinka. Mokiniui sukuriamos galimybės išgyventi emocinę ir socialinę sėkmę, o tai skatina mokinio emocinę ir socialinę ūgtį, didina pasitenkinimą mokymusi. Tai sudaro prielaidas ir didesniems akademiniams pasiekimams.

Pasak Harvardo universiteto profesoriaus H. Gardnerio, asmens intelektas nėra vienalytis. Jis susideda iš mažiausiai aštuonių intelekto rūšių (lingvistinio, loginio - matematinio, natūralistinio, erdvinio, muzikinio, tarpasmeninio, egzistencinio, kinestezinio). Lietuvos mokyklose dažniausiai  pasigendama visuminio intelekto lavinimo, nes paprastai ugdomas tik  lingvistinis ir loginis-matematinis intelektas. Organizuodamos integruotas dienas, stengėmės, kad veiklos lavintų kuo įvairesnes intelekto rūšis.

Integruota  tyrimų, bandymų, eksperimentų  diena  ,,Mokykla be sienų” parodė, kad smalsūs ir aktyvūs pradinių klasių mokiniai labai nori išbandyti ir patirti vis kitas veiklas. O bandymai, eksperimentai ir yra tos veiklos, kurių pradinukai labiausiai trokšta. Tą dieną nematėme nė vieno abejingo mokinio, visų akys degė smalsumu, kokį bandymą reikės atlikti apsilankius vis pas kitą mokytoją.  Jie su didžiausiu noru ėjo į „Liežuvio žemėlapio“, „Stebuklingo rašalo“, „Rašymo klaidos“ stoteles-klases. Mokiniams patiko bandymai su vandeniu, ugnimi.  Intrigavo ir žaismingi  stotelių  pavadinimai: „Vanduo – žydroji  Žemės skraistė“,  „Bulvinukės maudynės“, „Liepsna“,  „Ugnikalnio išsiveržimas“, „Svajonių laivelis“. Kartu tai buvo ir prevencinė priemonė, padėjusi mokiniams įsitikinti, kad su ugnimi ir cheminėmis priemonėmis žaisti pavojinga.  Mokinių  šypsenos, pozityvus bendravimas tarpusavyje atskleidė, kad jie laimingi ir patenkinti. Smagiausia buvo išgirsti, kad parėję namo mokiniai kartu su tėveliais  pakartojo bandymus.

Integruotai  dienai „Skaičių šalyje“  mokytojos sukūrė įdomių matematikos užduočių. Vaikams buvo labai smagu spręsti užduotį „Pusę per pusę“, kuri pagilino žinias apie simetriją. „Saldžiojoje matematikoje“ visi uždaviniai buvo apie saldainius –  kiek teisingų atsakymų surinkai, tiek saldainių ir gavai. Stotelėje „Apvalus- kampuotas“ mokiniai išbandė savo konstrukcinius gebėjimus –  gamino erdvines geometrines figūras iš medinių iešmelių. „Matematikos dizaine“ patyrė, kad derinant spalvas ar tam tikras figūras galima sudėlioti vis kitokį derinį. Apie tai, kad klasės ilgį galima išmatuoti trejopai, mokiniai sužinojo stotelėje „Bokštas-tortas“. Susikaupimas ir loginis mąstymas pravertė „Sudoku“ stotelėje. „Linksmojoje aritmetikoje“ vaikai žaidė komandinį žaidimą, sudarę matematinę grandinę, skaičiavo savo draugus, lašelius.  Mokiniai įsitikino, kad matematika gali būti linksma ir įdomi. Juolab  kad  prie pradinių klasių mokytojų prisijungė ir anglų kalbos mokytojos –  pradinukai „Skaičių šalyje”  skaičiavo anglų kalba,  o  stotelėje „Sportuok ir skaičiuok“ įvairius matematinius veiksmus derino su judesiu.

„Gimtosios kalbos dieną” visa pradinukų veikla buvo organizuojama keturiose stotelėse.  „Muzikos stotelėje“  mokiniai dainavo sutartines, aukštaičių regiono liaudies dainas, smagiai suko lietuvių liaudies ratelius ir žaidė žaidimus: „Šiaudų batai“, „Siūlai, siūlai, susivykit“, „Šarka“, „Ciceliukė Marceliukė“. „Mįslių karalystėje“ vaikai susipažino su mįslių kūrimo taisyklėmis, grupėmis minė mįsles, sprendė mįslių kryžiažodį, pagal pasirinktą paveikslėlį kūrė mįslę priešininkų komandai, parinko duotai mįslės pradžiai jos pabaigą. „Patarlių ir priežodžių stotelėje“  mokiniai   turėjo surasti patarlių pabaigas ir iliustruoti arba sugrupuoti ir suvaidinti jas. Ketvirtokams teko sudėtingesnės užduotys – paveikslėliui parinkti tinkmą patarlę, sudėti patarles iš žodžių ir jas paaiškinti.  „Pasakos ir plunksnos stotelėje“ pagrindinis dėmesys buvo skiriamas rašto atsiradimo istorijai, kaligrafijos pradmenims. Mokiniai išbandė rašymo plunksnakočiu su tušu ypatumus. Drąsesnieji ryžosi pabandyti rašymą pagaliuku. Kiekvienoje stotelėje mokiniai užtrukdavo tik vieną pamoką. Pasibaigus užsiėmimui mokiniai dar norėdavo tęsti veiklą. Išklausiusios mokinių vertinimus ir atsiliepimus supratome, kad mūsų įdėtos pastangos ir triūsas atsipirko. Tikimės, kad mūsų mokiniai nenusigręš nuo šaknų ir stengsis saugoti savo kalbą.

,,Menų dienos“  metu vaikai turėjo galimybę susipažinti su įvairiomis meno technikomis ir išbandyti savo gebėjimus. Mokiniai gamino ,,naminį plastiliną“ ir iš jo lipdė velykaičius, klausydami muzikos kūrė koliažą,  šoko spalvotų skarelių šokį,  lankstydami popierių sekė pasaką, išbandė jėgas atlikdami darbelį  monotipijos technika, siuvinėjo ant popieriaus, kūrė velykinių margučių vitražus, mokėsi kurti miniatiūras pagal dailininkės Sigutės Ach paveikslėlius. ,,Linksmųjų atviručių“ stotelėje grupelės karpė, klijavo į dėlionę, pratęsė piešiniu atvirutės vaizdą. Kadangi menų diena sutapo su tarptautine teatro diena,  ,,Lėlių“ stotelėje  pradinukai žaidė teatro žaidimą „Susipažinkime“.

Pradinių klasių mokytojoms aktyviai organizuojant integruotas veiklas „Mokykla be sienų“, logopedė irgi neliko nuošalyje. Vykstant tyrimų dienai, logopedinių pratybų metu buvo „verdama“ stebuklinga žodžių „košė“. Visi užsiėmime dalyvaujantys 1-4 klasių mokiniai buvo nustebinti, kokią galią ir svarbą turi vienintelė raidė – ji visiškai pakeičia žodžio reikšmę. „Garas-karas“, „bokštas-pokštas“,  „ryžiai-ryšiai“, „baltas-paltas“, „buria-duria“– ir dar daug  kitų žodžių, kurie „košę“ daro gardžią ir sočią. O kai ją pagardini vaidybos prieskoniais, „košė“ tampa dar gardesnė... Kitų integruotų veiklų metu logopedė, pavirtusi pasakų karaliene, pakvietė pirmokėlius keliauti „Geltonų plytų keliu“, vingiuojančiu gimnazijos koridoriais, į stebuklingą smaragdų – knygų karalystę.

Integruotų dienų „Mokykla be sienų“ metu kuriama darni ugdymosi aplinka. Mokiniui sudaromos galimybės išgyventi emocinę ir socialinę sėkmę, o tai skatina ugdytinio emocinę ir socialinę ūgtį, didina pasitenkinimą mokymusi. Taip sukuriamos prielaidas ir aukštesniems mokinių akademiniams pasiekimams. Manome, kad integruotų dienų „Mokykla be sienų“ didžiausias pasiekimas – šypsena visų veiduose ir draugystė, žinojimas, kad tik Kauno  Rokų gimnazijoje visada galima organizuoti pačias įdomiausias veiklas, nes tai ne tik bendruomenės mokykla, bet ir „mokykla be sienų“, mokykla, kurioje gera mokytis, kurti ir augti kartu.

Rokų gimnazijos pradinių klasių metodinė grupės mokytojos Vitana  Bakutienė,Vilma Barkauskienė, Grasilda Celiešienė, Ramunė Dumbravienė, Jadvyga Jokubauskienė, Rima Latkauskaitė, Virginija Praškevičiūtė, Rasa Tanenavičė, Agnė Varžukienė.