Ugdymo patirtis dirbant daugiakultūrėse klasėse

Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos mokytojai nuolat ieško galimybių aptarti iššūkius, iškilusias problemas, klausimus, pasidžiaugti pasiekimais dirbant su skirtingų tautybių mokiniais daugiakultūrėje klasėje. Tokią galimybę  suteikia programos „Erasmus+“ 1  mobilumo projekto „Tarpkultūrinės mokytojų ir mokinių kompetencijos ugdymas dirbant daugiakultūrėje gimnazijoje“ suplanuotos veiklos. Pagal projekto veiklų planą  lapkričio mėnesį mūsų gimnazijos mokytojai kartu su Klaipėdos „Santarvės“ progimnazijos mokytojais visą savaitę vedė  integruotas pamokas, o gruodžio 9 dieną virtualioje aplinkoje įvyko „Apskritojo stalo“ diskusija – refleksija, kurios metu abiejų ugdymo įstaigų mokytojai, vedę integruotas pamokas, dalinosi pamokų gražiausių momentų įspūdžiais, aptarė, ką reikėtų tobulinti, kokios problemos iškyla dirbant daugiakultūrėse klasėse, kokie mokymo (-si) būdai ir metodai padeda mokiniams mokytis valstybinės kalbos, kokia svarbi tarpdalykinė integracija. Diskusijos dalyviai priėjo prie vieningos išvados, kad toks bendradarbiavimas yra vertingas, nes pasitelkus informacines technologijas tokius projektus rengti visai nesudėtinga.

 Pamokos vaikams suteikė galimybių pabendrauti su savo bendraamžiais iš kito miesto, įvertinti savo gebėjimus ir žinias. Smagu buvo pasiklausyti, kaip mokiniai susipažino su Justino Marcinkevičiaus poema ,,Grybų karas“, gilinosi į lietuviškus grybų pavadinimus, stengėsi prisiminti, kaip jie vadinami jų gimtąja kalba, ieškojo grybų atitikmenų žmonių pasaulyje, mėgino pateisinti jų poelgius. Abiejų gimnazijų mokiniai noriai atsakinėjo į klausimus, varžėsi, kurie greičiau ir teisingiau atliks užduotis. Bendra pamoka leido atidžiau pažvelgti į savo galimybes, palyginti žinias.

Abiejų mokyklų mokiniai aktyviai dalyvavo ir lietuvių kalba aptariant etikos problemas pažiūrėjus filmą „Laikinai“. Vyko abipusis dialogas, buvo palyginti argumentai, fimo veikėjų charakteristikos ir padaryta vieninga išvada, kad dėl emigracijos kenčia ir tėvai, kurie palieka, nors ir neilgam laikui, savo vaikus, ir patys vaikai, kuriems nuolat labai reikalinga tėvų meilė ir parama. Mokiniai pamokos pabaigoje pareiškė norą susitikti dar kartą aptarti laiškų ir atvirukų, kuriuos jie turės parašyti po įvykusios pamokos.

Įdomūs buvo pamokos „Kuo skirtingos tautos gali praturtinti viena kitą?“ kūrybinių darbų pristatymai. Mokiniai pristatė piešinius, kuriuose kūrybingai atskleidė pamokose analizuoto kūrinio (apie skirtingų tautų ir kultūrų berniukų bendravimo problemas) temą ir keliamas idėjas, formulavo išvadas, kad kultūrų skirtumai, jeigu tu jų nežinai, gali pakenkti bendravimui, kad „kalba yra jėga, su kuria reikia elgtis atsargiai“, svarstė apie žodžio ir minties ryšį. Pamokos pabaigoje mokiniai reflektavo savo veiklas ir teigė, kad buvo įdomu gilintis į temą, praplėsti savo akiratį. Suprato, kokios skirtingos yra pasaulio tautos, jų gyvenimo būdas, kad norint gyventi svetimoje  šalyje, būtina  pažinti tos šalies  kultūrą, išmokti tos šalies kalbą, tik tada būsi gerbiamas. Šis projektas  jiems buvęs įdomus ir vertingas.

Tokios „pamokos be sienų“ leidžia mokiniams paįvairinti mokymosi procesą, palyginti savo žinių ir mokėjimų lygį, pademonstruoti lietuvių kalbos kalbėjimo įgūdžius, įvertinti kitus ir įsivertinti patiems, ugdo tolerantiškumo, draugiškumo jausmą ir skatina tobulėti bei semtis naujų žinių iš skirtingų šaltinių.

Klaipėdos „Santarvės“ progimnazijos mokytojai dėkojo už galimybę susipažinti su mūsų gimnazijos darbo patirtimi vedant integruotas pamokas, išsakė mokinių norus tęsti bendravimą, o mokytojų norą –  tolesnį bendradarbiavimą.

Irina Stanislovavičienė, Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos etikos mokytoja ekspertė