20200314 Rasa Rainienė ir Vladislava Gataveckienė dešn. Eglės Dvarionaitės Vindažienės nuotraukaKauno pedagogų kvalifikacijos centre eksponuojama autorinė Vladislavos Gataveckienės ir Rasos Rainienės popieriaus karpinių paroda „Pro tėviškės langą“, skirta Tautodailės metams (2020-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Tautodailės metais). Paroda unikali tuo, kad mėginta sujungti dviejų skirtingų kartų tautodailininkių kūrybą: autentišką senąją popieriaus užuolaidėlių tradiciją ir šiuolaikinėje lietuvių tautodailėje vis labiau populiarėjantį vaizduojamųjų karpinių meną. Apytikriai du šimtus metų gyvavęs karpymas kaip amatas šiandien vis aktualesnis kaip ugdymo ir/ar terapijos priemonė. Šiuolaikiniu gyvenimo greitkeliu galvotrūkčiais lekiančiam žmogui karpiniai leidžia stabtelėti, atsigręžti į savo istoriją ar net savo paties vidų, skatina kūrybiškumą.

  

Šios parodos idėjos sumanytoja – tautodailininkė, knygų autorė Diana Tomkuvienė pasakojo, kaip simboliškai mintį apie šių autorių karpinių parodą išjudino tuomet artėjantys 2017-ieji Tautinio kostiumo metai. Ji kūrusi Kalvių krašto tautinį kostiumą Rasai Rainienei. Išsikalbėjus apie rankdarbių pomėgį, D. Tomkuvienė įžvelgė karpinių meistrių V. Gataveckienės ir R. Rainienės gyvenimo vingių bei kūrybos sąsajas. Taip gimė parodos vizija – pristatyti karpinio transformaciją.

  

V. Gataveckienė popieriaus karpymo subtilybių išmokusi dar vaikystėje, būdama devynerių metų – šiandien gerai žinoma tradicinių popierinių užuolaidėlių kūrėja ne tik Kaišiadorių krašte, bet ir visoje Lietuvoje, ekspertų ypač vertinama už išlaikytą tradiciškumą. Moteris šį meną puoselėja ir mielai perteikia savo žinias besidomintiems, yra kviečiama vesti edukacinių užsiėmimų tiek jaunimui, tiek suaugusiems. 2016 metais ji buvo apdovanota Kaišiadorių rajono savivaldybės kultūros premija.

  

„Moku visokių amatų: margučių skutinėjimo, siuvinėjimo, mezgimo ir juostų pynimo, mano galvoje – šimtas minčių, nors įgyvendinti suspėju gal vieną, gal dvi, bet ir nelabai traukia, neturiu laiko. O karpymas man – tiesiog malonumas! Jaunystėje, kai šv. Velykos ar šv. Kalėdos – reikėjo pasipuošti, o ir atlaidai – tai kaip langas be karpinio! Man sekėsi gražiai padaryti. Būdavo, kaimo merginos prašo karpinių langams, lentynėlėms ar indaujoms ir popieriaus tuntais prineša. Nors kaime visada darbų visokių daug, laiką karpiniams vis tiek pritaikau. Kai aš karpau, tai tiesiog atsiilsiu, nors kitą kartą būna darbas didelis, bet per jėgą padarau, nes man patinka. Mano mėgstamiausi – proginiai karpiniai, kuriuos reikia nusipiešti. Tada ilgai suku galvą ir taip, ir taip, kaip tą paukštelį, širdelę ar gėlikę sudėlioti. Kada karpinius ant langų ar ant lentynėlių karpau, traukia įkomponuoti tulpelę, vosilką, eglutę – tai jau čia būtinai, nori nenori, savaime pasidaro, jokios minties iš anksto nėra, tuo momentu tik – žag, žag – ir yra.“

Šį pasakojimą užrašė R. Rainienė.

  

R. Rainienei popieriaus karpiniai – laisvalaikio pomėgis nuo 1983 m. Pirmoji pažintis su šiuo menu įvyko pradinėje mokykloje, o šeima ir draugai padrąsino savo darbais dalintis viešai. 2010 m. Lietuvos karpytojų telkėjas a. a. Feliksas Marcinkas R. Rainienę pakvietė dalyvauti respublikinėje parodoje Vilniuje. Tai buvo pirmoji karpytojos patirtis parodose ir gyva pažintis su kitomis šio meno kūrėjomis. Nuo tada Rasa dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse parodose, karpytojų pleneruose. Keletas darbų publikuoti F. Marcinko monografijoje „Lietuvos ir pasaulio popieriaus karpinių menas“, 2015 m. tarptautinės parodos Vilniuje ir 2018 m. parodos Marijampolėje kataloguose. Vienas iš sudėtingiausių karpinių „Rugpjūčio pieva“ saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Nuo 2019 m. R. Rainienė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė.

  

Tautodailininkė atvirauja: „Šiandien džiaugiuosi turėdama pomėgį kurti karpinius. Jie man – atgaiva po atsakingo ir įtempto darbo finansų administravimo srityje. Mano karpiniai gimsta iš ilgai mintyse nešioto vaizdinio. Kai nesi profesionalus dailininkas, tikras iššūkis vizualizuoti mintį į eskizą, o kirpti – smagumėlis ir meditacija, kurios rezultatas neapsakomai magiškas, virpantis popieriaus plazdinys, lydimas šokančių šešėlių. Dėl šios magijos kartais karpinių sąmoningai neklijuoju. Kūrybai dažniausiai įkvepia muzika ir poezija, susipinančios su Lietuvos gamtos grožiu, tautiniu paveldu: lietuvių liaudies dainomis, sakmėmis, papročiais, tekstile ir architektūra, baltų raštais ir simboliais. Aktuali žmogaus vieta visame šio pasaulio avilyje.“

R. Rainienės idėją eksponuoti didelio formato karpiniais dekoruotas nuotraukas nepriekaištingai įgyvendino fotomenininkas Kastytis Laužadis.

  

  

Paroda eksponuojama Kauno pedagogų kvalifikacijos centre, Vytauto pr. 44

liepos 13 d. – rugsėjo 4 d.

Dirbame I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45

Maloniai kviečiame apsilankyti!

 

Additional information