2

Spalio 24 d. Kauno pedagogų kvalifikacijos centre vyko forumas „Vaikai ir psichinė sveikata besikeičiančiame pasaulyje“, skirtas tarptautinei psichikos sveikatos dienai paminėti. Forumo tikslas - aptarti aktualiausias problemas ir klausimus, su kuriais susiduria ugdymo įstaigų mokytojai ir pagalbos specialistai, siekdami sėkmingai išspręsti psichologinius vaikų sunkumus.

Pirmąjį pranešimą plenariniame posėdyje pristatė Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Raimunda Žiulytė. Ji akcentavo, koks svarbus psichologo vaidmuo yra ugdymo įstaigose dirbant prevencinį darbą su vaikais. Tarnybos direktorė ragino psichologus nepamiršti šviečiamosios ir prevencinės veiklos, kuri padeda sustabdyti vos tik prasidedančius sunkumus ir pakloja pamatą sėkmingam problemų sprendimui. R. Žiulytė taip pat pristatė, kur galima kreiptis pagalbos Kauno mieste, kai įstaigai nebepakanka savo turimų resursų. Vis dėlto svarbiausia jos išsakyta mintis buvo ta, kad gerai vaiko psichinei sveikatai reikia labai nedaug: geros šeimos, geros mokyklos ir gerų palaikančių santykių, kurie nieko nekainuoja.

Antrąjį pranešimą skaitė „Psichologinio konsultavimo grupės“ psichologė Lina Cirtautienė. Savo pranešime ji pabrėžė, kaip svarbu ugdyti vaikų socialines kompetencijas ir ypač emocinį intelektą. Psichologė pabrėžė, kad šiandieniniame gyvenime vadovai iš būsimų darbuotojų pageidauja tokių kompetencijų ir savybių, kurios yra susijusios ne tik su įgytais profesiniais gebėjimais, bet ir su išvystytu emociniu intelektu. Emocinis intelektas – tai gebėjimas atpažinti savo ir kitų žmonių emocijas ir elgtis socialiai priimtinu būdu. Jis apima savęs suvokimą, savireguliaciją, motyvaciją ir empatiją. Emocinio intelekto ugdymas yra laikomas viena veiksmingiausių vaikų psichinės sveikatos užtikrinimo priemonių, padedančių susieti akademines žinias, sėkmę mokykloje, namuose, darbo vietoje ir kitus svarbius įgūdžius. L. Cirtautienė taip pat pristatė 10 naujų metodinių priemonių, skirtų darbui su įvairaus amžiaus vaikais. Visos priemonės primena smagius žaidimus, tačiau iš tiesų jos yra paremtos kognityvinės elgesio terapijos principais.

Trečiąjį pranešimą skaitė kunigas Kęstutis Dvareckas. Jis kalbėjo apie žmonių patiriamas priklausomybes ir jų sveikimo kelią. Pagrindinis kunigo tikslas buvo išsklaidyti vis dar vyraujančius visuomenėje mitus apie priklausomybes. Jis akcentavo, kad priklausomybė – tai liga, kuria suserga įvairių sluoksnių, įvairaus amžiaus, įvairių specialybių žmonės, ir kad pagalba jiems yra būtina. K. Dvareckas kreipėsi į visus dalyvius, prašydamas nenusisukti nuo priklausomybę turinčių žmonių, jų nekaltinti dėl tokio ištikusio likimo, bet, priešingai, padėti žiūrėti į priekį ir kabintis iš naujo į gyvenimą. Pranešėjas papasakojo ir apie Vilniuje įsikūrusią bendruomenę „Aš esu“, kurioje dirbama su priklausomybę turinčiais žmonėmis. Kunigas pabrėžė, kad kiekviename žmoguje, nors ir labai giliai, tačiau slepiasi tokie jausmai kaip švelnumas, šiluma, meilė. Priklausomybę turintys žmonės yra taip smarkiai dvasiškai sužaloti, kad reikia ilgo laiko, kol jie gali bent šiek tiek atsitiesti ir parodyti savo šiltus jausmus.

Antroji forumo dalis apėmė keletą skirtingų sektorių, kuriuose buvo plačiau diskutuojama apie konkrečias vaikų problemas. Apie krizes vaikų gyvenime plačiau kalbėjo Kauno lopšelio-darželio „Aušrinė“ psichologė Ieva Sutkaitienė, Kauno lopšelio-darželio „Mažylis“ psichologė Violeta Lukauskienė ir Kauno „Vyturio“ gimnazijos psichologė Rita Juknienė. Pagrindinis diskusijos tikslas – dar sykį prisiminti natūralios vaiko raidos vystymosi krizes ir joms būdingus bruožus bei kartu su kitais dalyviais aptarti pačius veiksmingiausius būdus, padedančius suvaldyti vaikų netinkamą elgesį ir nemalonias emocijas. Dalyviai buvo kviečiami paanalizuoti, kodėl skirtingu vaikų vystymosi laikotarpiu svarbu taikyti skirtingas reagavimo strategijas, kodėl tie patys metodai tinka vienam amžiaus tarpsniui, bet visiškai netinka kitam, kokie vaikų baziniai poreikiai turėtų būti patenkinti kiekvienoje raidos krizėje, siekiant sėkmingai ją įveikti.

Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Aušrinė Mančinskienė ir Kauno Jono Jablonskio gimnazijos psichologė Diana Naikauskė dalyvius kvietė padiskutuoti, ar „Mokykla be streso – misija (ne)įmanoma?“. Psichologės pristatė apklausos apie dažniausiai įgyvendinamas švietimo įstaigose prevencines programas rezultatus. Paaiškėjo, kad Kauno mieste švietimo įstaigose yra naudojama daug ir įvairių prevencinių programų. Dalyviai diskutavo ir dalinosi savo įžvalgomis, kaip veikia skirtingos programos, kokių rezultatų jos duoda, kokias vaikų kompetencijas labiausiai ugdo, kurios programos efektyviausiai moko vaikus tvarkytis su nemaloniais jausmais ir socialiai priimtinais būdais spręsti kylančius sunkumus.

Kauno Rokų gimnazijos psichologė Aurelija Andriuškienė ir „Jaunimo linijos“ savanorė, psichologė V. Visockytė kalbėjo apie savižudybių prevenciją ir intervenciją. Diskusijos metu psichologės pabrėžė, kad nepasitikėjimas aplinkiniais, perdėtas savarankiškumas, suicidinių minčių ir elgesio stigmos vis dar stabdo žmones laiku kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus. Diskusijos metu pristatyti ir aptarti įvairūs mitai bei 8 „NE“ – ko negalima daryti, kai pastebime, jog žmogus turi suicidinių minčių. Taip pat pristatyti pagrindiniai principai, kuriais turėtume vadovautis siekdami padėti. Analizuotas ir konfidencialumo klausimas, svarstant, kur yra riba, kai galima, o kartais netgi būtina, pažeisti konfidencialumą. Psichologės diskutavo, kokios svarbios gali būti savipagalbos ir supervizijų grupės, padedančios išvengti perdegimo sindromo.

Apie priklausomybes šiuolaikiniame jaunimo pasaulyje kalbėjo Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos psichologė Nida Gruodienė ir Kauno Simono Daukanto progimnazijos psichologė Kristina Pakalnienė. Diskusijos metu buvo pristatyti ECAD tyrimo, atlikto Kauno mieste, rezultatai. Taip pat aptarta, kaip keičiasi priklausomybės tarp jaunimo, kokie veiksniai lemia padidėjusį raminamųjų medikamentinių priemonių vartojimą. Kalbėdama apie priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų psichologė K. Pakalnienė akcentavo, kokia svarbi yra tėvų kontrolė ir geri tarpasmeniniai santykiai, padedantys apsaugoti jaunus žmones nuo problemų sprendimo virtualiame pasaulyje.

Apie patyčias kalbėjo ir su dalyviais diskutavo vaikų ir paauglių psichologė, knygų autorė Asta Blandė. Ji akcentavo, kokia svarbi yra visos vaiką supančios aplinkos pagalba, kai yra susiduriama su patyčiomis. Tai nėra tik paties vaiko problema, tai visos bendruomenės problema, su kuria reikia tvarkytis aktyviai tarpusavyje bendradarbiaujant. Apie darbą su ypatingais vaikais kalbėjo Kauno Prano Daunio ugdymo centro psichologė Toma Malvicė ir vaikų bei paauglių psichologė, psichoterapeutė, knygų autorė Eglė Gudelienė. T. Malvicė su dalyviais diskutavo apie autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų ugdymą, efektyvius darbo metodus, siekiant kuo geresnio vaikų prisitaikymo supančioje aplinkoje, lavinant jų socialinius, pažintinius, fizinius gebėjimus. E. Gudelienė kalbėjo apie itin gabius vaikus, jų atpažinimą ir darbo specifiką. Taip pat su dalyviais aptarė, su kokiais emociniais sunkumais susiduria itin gabūs vaikai ir kaip tai veikia jų santykius su supančia aplinka.

Forumo organizatoriai – Kauno pedagogų kvalifikacijos centras, Kauno pedagoginė psichologinė tarnyba ir Kauno bendrojo ugdymo psichologų metodinis būrelis – tikslą pasiekė. Psichologai praktikai pasidalino gerąja savo darbo patirtimi, iškeldami aktualiausius probleminius klausimus, diskusijų metu aptarė efektyviausius sunkumų įveikimo būdus. Renginio dalyviai įgijo daugiau praktinių žinių, kaip kiekvienas asmeniškai gali prisidėti prie vaikų psichinės sveikatos stiprinimo, geriau suprato psichologo vaidmenį teikiant vaikui psichologinę pagalbą.

Kauno bendrojo ugdymo psichologų metodinio būrelio narė,

Kauno lopšelio-darželio „Mažylis“ psichologė

Violeta Lukauskienė

 

Additional information