IMG 20181012 190907

Mokytoja ir jos mokiniai

Gražina Evelyna Balsytė-Pasilauskienė gimė Šakiuose 1940 m. gruodžio 10 d. (Metrikuose įrašyta 1941 m. sausio 12 d. – krikšto dienos data). Užaugusi Lukšių apylinkėse Kumpupių kaime. Mokėsi Lukšių V. Grybo vidurinėje mokykloje. Čia jos gyvenimo šaknys, čia semiasi įkvėpimo. Gimtinės žemė turi savitą kvapą, ypatingą spinduliavimą, kuris lydi visur. Niekada nepamiršta dviejų kaimynių – audėjos ir gėlininkės. Tai jos pasėjo tikėjimo sėklas mergaitės sieloje ir iš jų gavo dailiųjų amatų pradus, harmonijos pajautimą.

Pasirinkusi mokytojos kelią 1964 m. baigė Kapsuko (dabar Marijampolės) O. Sukackienės pedagoginę mokyklą. Dešimt metų dirbo mokytoja Kauno 2-oje pradinėje mokykloje, vėliau 27-oje ir 13-oje vidurinėse mokyklose. Dirbo Kauno meno gaminių įmonėje. Jos darbščioms rankoms paklūsta pinikai, odos dirbiniai, papuošalai. Tapyba – neatskiriama jos gyvenimo dalis. 1986 m. G. Pasilauskienė priimta į Lietuvos tautodailininkų sąjungą. Dalyvavo keliose respublikinėse parodose, sukūrė originalius lininius kostiumėlius. Labai veikli, jaunatviška mokytoja savo žiniomis, sugebėjimais dalinasi su kitais. Ji kaip magnetas pritraukia mokinius, jų nereikia ieškoti. 1999 m. įsteigė „Kraitės“ klubą, o nuo 2000-ųjų metų vadovauja tautodailės studijai „Versmės“, kuri dabar veikia A. Panemunės bažnyčios klebonijoje. Čia 2004 m. subūrė senjorų klubą „Sinavadas“, vėliau – literatūros mylėtojų klubą „Sinavado žiedai“. Samylų kultūros centre jos laukia tapytojų grupė. Daugybė mokinių mokėsi ne tik tapybos meno, dainavimo, rankdarbių, bet ir sėmėsi mokytojos surinktų išminties perlų.

G. Pasilauskienė iliustravo poeto Albino Slavicko knygas. Jos tapyti paveikslai puošia Šv. Mergelės Marijos bažnyčią A. Panemunėje – „Angelas Gabrielis“, „Tikrosios meilės angelas“, „Jėzau, pasitikiu Tavimi“ ir rištinė parapijos vėliava. Iškilioji zanavykė turi daug talentų ir jų neužkasa – juos daugina, dalina.

Niekada nepamiršta tėviškė traukia, sapnuojasi, atgyja prisiminimuose. Gyvenimo ratas pasisuka, mes atsiduriame toje pačioje vaikystės vietoje. Tačiau esame surinkę žemės kraitį, įgiję patirtį, išmintį.

2005 m. mokytoja dalyvavo tarptautiniame menininkų kūrybiniame plenere „Zyplių žiogai“. Ji organizavo amatų dienas. Jos paveikslai puošia Zyplių dvarą, Lukšių seniūniją ir vidurinę mokyklą, Zanavykų krašto muziejų, Kauno III ligoninės reabilitacijos skyrių. Jų yra užsienyje.



Gražiausi – kūrybos keliai

„Kai skamba visos sielos stygos“

G. P.

Gintarinis ruduo. Spalio 12 dieną susirinkome į pedagogės, dailininkės, poetės Gražinos Pasilauskienės kūrybos popietę Kauno pedagogų kvalifikacijos centro bibliotekoje. Jos paveikslų parodoje „Manoji žemė – didelis paveikslas“ – 29 kūriniai: „Siesikų pilis“, „Kęstučio pilies bokštas“, „Pažaislis“, „Kauno šventovės“, „Austėja“ ir kt. Džiugino spalvingi gamtos vaizdai, gėlės. 2018 m. išleistą LNRS narių sąvadą „Vardą rašysim ant laiko delnų“ – tai LNRS pirmininkės Dalios Buragienės puikus sumanymas, netikėtai nudžiuginęs daugelį – papuošė G. Pasilauskienės paveikslų reprodukcijos. Mokytoja, išleidusi savo kūrybos knygas „Žemės pėdos“ (2010 m.), „Per kraują – į širdį“ (2017 m.), į popietę atsinešė naująją – „Gervės šauksmas“ (2018 m.).

Pianistė Laimutė Sidaravičienė ir Elvyra Baškienė atliko dainą G. Pasilauskienės žodžiais „Nebarstyk šalnos į plaukus“, Teresėlė Varnagirienė ir Albinas Gudiškis padainavo „Pabūkim su angelu“. Bardas Vladas Karpavičius, smuikininkė Rūta Tulienė ir visi dalyviai skambiai užtraukė „Atbėk po klevais“. Egmilės Eglės dviejų dainų atlikimas buvo tikra staigmena autorei.

Kūrybos popietei vadovavo ir nuostabiai eilėraščius skaitė Vitalija Laurinavičienė. Gražiai pasveikino Panemunės bendruomenės pirmininkas Gediminas Žukauskas, priminęs, kad geri darbai – įmokos į dvasios biudžetą.

G. Pasilauskienė paragino: „Tapykit Lietuvą! Gražiausias peizažas – Lietuva!“ Šiais žodžiais ji paliudijo meilę Lietuvai.

Atsiliepimai apie parodą rodo, kad žmonės pasiilgę tikro grožio, darnos.



Išdalinta širdies šiluma

„Sustok, paimki draugo ranką,

sušildyk ją savam delne“

G. P.

Kas suskaičiuos mokinius, klubų narius, senjorus, kuriems G. Pasilauskienė išdalino savo širdies šilumą? Žodžių, spalvų, muzikos versmėje gimsta grožis. Niekas neįtaria, kad mokytoja širdyje nešioja žaizdą – vaikystėje netekus tėvo. Skausminga gaida paskatino kurti ir paskleisti daugiau gėrio, grožio, kad užpildytų ištuštėjusią gyvenimo eldiją. Ji savo liūdesio nerodo. Matome jos jaunatvišką, visada giedrą veidą, besišypsančias akis. Ir drobėje išsiskleidusias gėles. Norėjosi, kad šventės nuotaikos ilgam liktų širdyse, šildytų sveikinimo žodžiai:

Jūsų meilės pilni aviliai,

Baltas Angelas atneša žinią,

Kad gražiausi – kūrybos keliai,

Žodžiai, spalvos išpuošia gimtinę.

 

Veronika Živilė Baltušnikaitė

 

Additional information