Kovo 21-ąją – Tarptautinę poezijos dieną – dalyvavome Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Ugdymo plėtotės centro rengiamoje kultūros edukacijos savaitėje „Menų dūzgės“.

       Kauno pedagogų kvalifikacijos centro bibliotekoje vyko edukacinė-literatūrinė popietė „Baltai: mitologija ir literatūra“, skirta žurnalisto, prozininko, surdopedagogo Broniaus Jauniškio 96-osioms metinėms. Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas, žurnalistas, redaktorius, rašytojas Vladas Buragas susirinkusiesiems pristatė spalvingos asmenybės – Broniaus Jauniškio, žurnalisto, prozininko, surdopedagogo kūrybą – apie 50 knygų. Autoriaus kūrybos tematika įvairi, imponuoja kelionių įspūdžiai, įdomiai pateikta dokumentinė medžiaga, nagrinėjanti lietuvių misionierių veiklą pasaulyje, žavi nušlifuoti aforizmai, per gyvenimą surinkti tautosakos lobiai. Ypatingą vietą užima kūryba patiems mažiausiems skaitytojams.

         Bronius Jauniškis daug metų atidavė pedagogikai, dirbo Vilniaus kurčiųjų mokyklos-internato direktoriumi, ieškojo naujovių surdopedagogikos srityje, publikavo straipsnius mokinių ugdymo klausimais spaudoje, sukūrė elementorių kurtiesiems „Žvaigždutė“, pjesių gestų kalba, dalyvavo saviveikloje, šoko tautinių šokių kolektyve, vaidino kino filmuose „Taboras žengia į dangų“, „Nuosavas velnias“, labai mėgo keliauti: lankėsi Italijoje, Graikijoje, Indijoje, kitose egzotiškose šalyse. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, jis su draugais rašytojais atkūrė Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungą ir iki 2000 metų buvo jos pirmininku.

Daugumą Broniaus Jauniškio knygų iliustravo jo žmona Algirda Karaliūtė – ne vien išskirtinio talento dailininkė, bet ir poetė, LNRS narė. Du nepaprastų gabumų žmonės pasiaukojamai rėmė vienas kitą kūryboje ir mene.

         „Patys įdomiausi dalykai pasaulyje glūdi senovės išmintyje“ – sako dailininkė A. Karaliūtė, pristatydama susirinkusiems klausytojams paveikslų parodą „Baltų dievai ir deivės“. Autorė teigia, jog „tai tik maža dalelytė dievų, kuriuos turėjo mūsų protėviai, kad dievų panteonas lietuvių mitologijoje labai didelis, ir pavaizduoti visus neužtektų gyvenimo. Senovės baltai visus darbus arba reiškinius pavesdavo kokios nors dievybės globai. Žvelgiant į bendrą civilizacijos mitologijos foną aišku, kad lietuvių ir baltų dievai panašūs į egiptiečių, hebrajų, babiloniečių, chaldėjų, graikų, romėnų dievus. Iš viso to daroma išvada, kad senovės lietuviai turėjo labai didelės apimties epą, kuris dėl istorinių aplinkybių liko išsibarstęs padavimuose, legendose, pasakose, dainose, raudose, užkeikimuose, patarlėse, mįslėse ir t. t. Išnagrinėjus lietuvių mitologiją pastebima, kad seniausia lietuvių religija buvo kaip indų. Pagal senovės persų pranašo Zaratustros pasekėjų mokymą, kilusį iš budizmo, buvo garbinami dangaus kūnai ir keturi elementai: ugnis, oras, vanduo, žemė“.

         A. Karaliūtė tapydama pastele sukūrė per du tūkstančius paveikslų. Daug jų iškeliavo į Vokietiją, Kanadą, Izraelį, Ameriką, Vengriją, Suomiją, Angliją, Lenkiją, Rusiją ir kitur.

Dailininkės vienas pirmųjų kūrybinės veiklos barų – knygų iliustravimas. Ji apipavidalino Maironiui skirtą eilėraščių rinkinį „Ateini iš giesmės“, J. Grušio-Žilvinio „Po ugnies ženklu, „Laukti nebuvo kada“, J. Pastarnoko „Praeities švytėjimas“. Iš viso iliustravo per 40 knygų. Poetė Dalia Milukaitė-Buragienė jos paveikslų tematika išleido lyrikos knygą „Meilės malda“.

A. Karaliūtės darbuose – visa eilė garbių Lietuvos ir kitų šalių žmonių portretų: Vydūnas, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Marija Gimbutienė, Aristotelis, Nostradamas, Dantė, R. Tagorė.

         „Žavi jos kūrybos humaniškumas, spalvų skrydis, laimės ir skausmo versmės paveiksluose“, – rašė Julius Pastarnokas knygoje„Praeities švytėjimas“.

Additional information