Skambant himnams-dainoms „Sakalų giesmė“ ir „Vienas prieš Atlantą“ iš Jono Čepo ir Stasio Dargio kino filmų (kompozitorė Neria Čepaitė) prasidėjo Irenos Jacevičienės-Žukauskaitės kūrybos popietė, skirta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno aerodromo 100-mečiui bei Felikso Vaitkaus skrydžio per Atlantą 80-mečiui.

         Irena Jacevičienė-Žukauskaitė – rašytoja, poetė tituluojama aviatorių ambasadore, visuomenės veikėja, renginių organizatorė ir vedėja, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos valdybos narė, S. Dariaus ir S. Girėno testamento programos grupės, Linkuvos dvaro ir parko išsaugojimo iniciatyvinės grupės, Tėvynės pažinimo draugijos tikroji, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos garbės narė, Kauno miesto Šilainių bedruomenės centro laikraščio „Šilainių žinios“ vyriausioji redaktorė, laikraščio „Kauno diena“ (1988-2001) neetatinė korespondentė, Kauno Šilainių bendruomenės centro poečių klubo „Auksinė rožė“ narė, nuo 2003 m. Šilainių bendruomenės savanorė.

         Eilėraščiai, rašiniai, interviu publikuoti Amerikos lietuvių laikraštyje „Dirva“, „Tėviškės žiburiai, Lietuvos laikraščiuose „Kauno diena“, „Tėviškės žinios“, „Lietuvos aidas“, „Lietuvos rytas“, „Ave Vita“, „Ūkininko patarėjas“, „Santarvė“, žurnaluose „Politika“, „Lemtis“, „Trimitas“, „Santara“, „Aviacijos pasaulis“, leidyklos „Kalendorius“ leidžiamuose kalendoriuose.

        Ponia Irena ne tik poetė – ji turi auksines rankas: josios rankdarbiai publikuoti Lietuvos tautodailininkų sąjungos žurnale „Rankdarbiai“. Ji – Lietuvos tautodailininkų parodų prizininkė, pelniusi gausybę apdovanojimų už kūrybinę ir aktyvią visuomeninę veiklą. Kūrybiniame kraityje – 15 knygų, 8-ios iš jų – aviacijos tema: „Sakalų giesmė “(Sakmė apie Darių ir Girėną), „Ikaro sparnai“(Sakmė apie Bronių Oškinį), „Lietuvos sakalai“(Poezijos knyga, skirta skrydžio per Europą 70-mečiui), „Vienas per Atlantą“(Sakmė, skirta antrojo lietuvių transatlantinio skrydžio per Atlantą 70-mečiui ir Felikso Vaitkaus gimimo 100-mečiui), „Dariaus ir Girėno aerodromas“(Vieno seniausių Europoje Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo 90-ties metų eiliuota kronika), „Eskadrilė pakilo aukštai“(Eiliuota Lietuvos aviacijos istorijos kronika), „Dangus vilioja, kviečia, šaukia“ (Trioletai), „Žemaičių sakalų giesmė“ (Rinktinė, eiliuota Lietuvos aviacijos kronika (ir žemaičių tarme). Jose daugybė autorės surinktų istorinių faktų, papildytų publicistiniais ir poetiniais komentarais, gausiai iliustruota retomis nuotraukomis iš valstybinių ir asmeninių archyvų.

         Popietėje dalyvavo Lietuvos aeroklubo prezidentas Jonas Mažintas, Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius dr. Remigijus Jankauskas, vyresnysis muziejininkas Jonas Čepas, S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo direktorius Vytas Skučas, buvęs S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo direktorius, karo lakūnas majoras Eugenijus Raubickas, karo lakūnas ats. majoras Tadas Juozapavičius, tragiškai žuvusio Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos prezidento Aloyzo Cibarausko tėvelis Eugenijus Cibarauskas, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas Vladas Buragas. Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos atstovė Kristina Virgaylė Irenai Jacevičienei įteikė eiliuotą kolektyvo sveikinimą ir krištolinę knygą. Kauno pedagogų kvalifikacijos centro direktorė Rasa Bortkevičienė poetei palinkėjo sveikatos, kūrybinės sėkmės, padėkojo gausiai susirinkusiems klausytojams už lankymąsi Centre vykstančiose parodose, literatūrinėse popietėse, seminaruose.

         Tautos didvyrius Steponą Darių ir Stasį Girėną bei jų pasekėją Feliksą Vaitkų, visus žuvusius, mirusius lakūnus, taip pat amžinybėn išėjusius – šviesios atminties LNRS narį, bardą, Atgimimo dainių Alvidą Rapkevičių, dailininką, architektą, kolekcininką Gediminą Karpavičių, poetės vyrą Kazimierą Sigitą Jacevičių – pagerbėme tylos minute. Klausėme Alvido Rapkevičiaus dainos „Sakalėliai“.

         Irena Jacevičienė-Žukauskaitė sakė, jog ne tik ji rašo šia tematika: sonetų vainikus apie Atlanto nugalėtojus – Zenė Sadauskaitė, kelis eilėraščius ir trioletus – Aldona Mankutė-Kursevičienė,eilėraščius – Julija Augustauskienė-Rudenė, Juozas Mickevičius, apie pirmąjį žuvusį lietuvį lakūną Vytautą Raubą – Aldona Sakalauskaitė-Lizdienė.

         Autorė nuoširdų padėkojo visiems dalyvavusiems ir palinkėjo:

Šviesos širdy, ramybės sieloj,

Tegul užteks visus metus.

Tegul gyvenimas bus mielas.

Šviesos širdy, ramybės sieloj

Visiems, kurie šalia vis bus.

Tegul palaimina dangus.

Šviesos širdy, ramybės sieloj

Tegul užteks metų metus.

Gyvenimas eina ir eina. Laukite tęsinio.

Kokia jo vertybių kaina? Gyvenimas eina ir eina

Dovanomis nešinas-kasdieną po naują dainą.

Gyvenimas eina ir eina. Laukite tęsinio.

         Skambėjo vyrų choro „Perkūnas“ atliekama daina-himnas „Sakalų giesmė“ (vadovas Romaldas Misiukevičius, kompozitorė Neria Čepaitė, žodžiai Irenos Jacevičienės-Žukauskaitės). Dar ilgai netilo sveikinimai ir pokalbiai....


Additional information