Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio (1714-1780) 300-ųjų gimimo metinių minėjimas – graži ir ilgai laukta šventė, įprasminta įvairiais renginiais. K.Donelaitis – vienas originaliausių Europos švietimo epochos rašytojų. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute saugomi vieninteliai iki šiol žinomi K.Donelaičio grožinės kūrybos – dviejų pirmųjų „Metų“ dalių ir fragmento „Tęsinys“ – rankraščiai bei kartu su dviem jo laiškais įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ dokumentinio paveldo registrą.

     Kauno pedagogų kvalifikacijos centre Šilainių bendruomenės dainų ansamblio „Slaunos (su škarpetkutėm)“ moterys (vadovė Herminija Vokietaitienė) pakvietė klausytojus susėsti drauge prie apskrito stalo ir pristatė projektą. Minint K.Donelaičio 300-ąsias gimimo metines, kilo mintis atskleisti Mažosios Lietuvos papročius, padainuoti to krašto dainas. Mažoji Lietuva, davusi lietuvių kultūrai daug iškilių asmenybių, skiriasi savo papročiais, dainomis ir net rūbais. Papročius bei dainas užrašė to krašto šviesuoliai, turintys lietuviškas šaknis arba vokiečiai, dažniausiai Karaliaučiaus universiteto profesoriai, Tilžėje veikusi „Lietuvių literatūros draugija“ (1879-1923).

     Eduardas Gizevijus, visą savo gyvenimą paskyręs lituanistinės medžiagos rinkimui, su didele meile aprašė 19 a. lietuvininkų papročius. Kiti autoriai, rašydami kelionių reportažus, nors nebuvo labai palankūs lietuvininkams, taip pat užrašė daug įdomių ir net unikalių detalių.

     „Mums buvo įdomiausi lietuvnikų papročiai, vestuvės. Pabandėme sujungti vestuvines dainas ir K. Donelaičio aprašytas Krizo dukters vestuves. Mes pačios iš naujo atradome poetą, turbūt pirmą kartą perskaitėme visą kūrinį „Metai“, o ne tik jo ištraukas. Minėdami literatūros pradininką, negalime nepaminėti Liudviko Rėzos, kuris ilgus metus profesoriavo Karaliaučiaus universitete, buvo vienas pirmųjų lietuvių literatūros istorikų. L.Rėza pirmasis išleido K. Donelaičio „Metus“, išvertė į lietuvių kalbą Ezopo pasakėčias ir kartu su jomis paskelbė K. Donelaičio pasakėčias. Jis parengė pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį, telkė apie save lietuvių tautosakos rinkėjus rytų Prūsijoje. Daugelis jų užrašė dainų tekstus ir tik nedaugelio – dainų tekstus ir melodijas. Vienas iš jų – L.Rėza. Daug dainų su melodijomis užrašė broliai Juškos. Tas dainas šiandien mes ir padainuosime. Mažosios Lietuvos dainos daugiausia vienbalsės“ – mintimis dalijosi dainininkės.

     Skambėjo dainos „Per kalnelį, per aukštąjį“, „Pirš man iš Danskos“, „Mano tėvužėlio margi dvaružiai“, „Aušta aušružė, žadin mamužė“, „Daina apie alų“, ištraukos iš „Metų“ Krizo dukters vestuvės. Pirmojo K.Donelaičio „Metų“ leidimo įvadiniame straipsnyje L. Rėza rašė: – „...šis veikalas lietuvių gali būti laikomas sektinu poezijos ir iškalbos pavyzdžiu, tuo labiau, kad jis pasižymi originalumu, – jame nieko nėra skolinta iš svetimų literatūrų. Kūrinio mintys yra teisingos ir gilios, jausmai ir nuotaikos, kurios jame vyrauja, – kupinos aukštos moralės, šeimos dorybių bei Tėvynės meilės, palyginimai – natūralūs ir taiklūs, aprašymai – gyvi, visas pasakojimas vaizdingas, įterpti pamokymai – trumpi ir taiklūs...“

    K.Donelaičiui skirtas eiles dovanojo LNRS poetės Aldona Mankutė-Kursevičienė, Irena Jacevičienė-Žukauskaitė, Julija Augustauskienė-Rudenė. Klausytojai skaitė ištraukas iš Justino Marcinkevičiaus poemos „Donelaitis“, Maironio poemos „Tarp skausmų į garbę“. Gražiai skambėjo renginio organizatorių ir klausytojų bendra daina prie arbatos puodelio, kokie buvo prasmingi pašnekesiai...

Additional information